Augykla

Katinėlis prabudo ir prisimerkė dėl ryškios šviesos. Tada apžvelgė visą šitą bruzdesį ir pasisveikino su katėmis.

-Labas,-pasisveikino su katuku ir nusižiovavo.

- Sveika,- sumurkė ir nuskuodė ėsti.
__________________________--

Atbėgo ir pasidėjęs žuvį apsilaižė. Tada suvalgė ir padėkojęs Žvaigždės klanui užkasė kaulus.

-Kažką girdėjau, kad jau greitai tapsi mokiniu,-sumurmėjo.

Katinėlis užtektinai prisimiegojęs neskubėdamas atsibudo, vangiai pirmąjį kartą atmerkė savąsias ryškiai žalias akis. Kadangi urve buvo šviesu, Blusius instinktyviai prisimerkė ir trumpai dirstelėjo į tą didelę, pūkuotą katę prie kurios buvo prisiglaudęs. Nieko nesupratęs sumirksėjo, bet kol kas neištarė nė žodelio. Net nemiauksėjo, tiesą sakant. Tiesiog įdėmiai stebeilijo į Šviesiosios Plunksnos akis, mat jos Blusiui pasirodė baisiai gražios.

-O, pagaliau pabudai,-sumurkė.-Kaip išsimiegojai?-nusijuokė.

Katinukas kažkodėl vis dar neištarė nė žodelio, tačiau išgirdęs klausimą murktelėjo ir pasitrynė nosyte į mamos švelnų kailiuką. Tai turbūt reiškė kažką panašaus į 'gerai'.

- Puiku,- sumurkė ir atsigulė toliau nuo kačių.

Plunksna nusijuokė ir lyžtelėjo jo kaklą.
-Nejaugi neištarsi nė žodžio?-kiek nustebusi murktelėjo.

- Neištarsiu! - palinksėjo katinėlis užtikrintai, kažkaip net nesupratęs, kad jau ir taip prakalbo.

Kačiukas sumišęs sumiaukė. Ausyse spengė tylą. Jis bandė prasimerkti, tačiau nepavyko. Katinėlis išsigandęs ėmė garsiai miauksėti, ničnieko nesuprasdamas.

[ jis kurčias bus pirmosiomis kačiukystės dienom .D ]

Katukas atsistojo ir gradžiai sumiaukė dairydamasis globėjo.

- Aišku, - sukniaukė Juodoji Kryžė. Tik po kurio laiko prisiminė jog reikia išspausti kažką tokio kaip pasveikinimas ar palinkėjimas. - Sveikinu. Manau iš šių mažylių išaugs kariai kuriais galės didžiuotis ne tik Upės klanas, bet ir visi klanai, - tarstelėjo pirmą šovusią mintį. Tada atsikando vienos pelės, iš trijų kurias buvo atsinešusi. Staiga pamanė jog Šviesioji Plunksna dabar yra valdovė ir jai reikia daug ėsti. - Gal nori pelės? - pasiūlė kramtydama mėsos kąsnį.

Katinėlis tik užuosdamas daugybės kvapų toliau gailiu balseliu miauksėjo. Ėmė aklai klaidžioti po augyklą. Kai jis atsidūrė viename augyklos kampe , kačiuko jėgos išseko ir jis suglebo ant žemės. Dar kartą tyliai sumiaukę iš nuovargio užmigo.

Katytė prabudo ir vos nevos atmerkė akis. Tada ėmė cypti kol susirado kur žisti. Pavalgius lengvai rugtelėjo ir silpnom kojitėm ėmė juokingai kereblioti po urvą.

Dyglys įlindęs į urvą nustebo pamatęs tiek daug kačiukų. Atsit0pė.

Kačiukė netyčiom atsitrenkė į ginklanešį ir nudribo.

-Jau ištarei,-priminė Blusiui.-Ne, dėkui,-nusišypsojo Juodajai Kryžei ir pamačiusi šalia savęs gulinčią žuvį ją suėdė. Galiausiai pažvelgė į Drėgnakailę.
-Jau greitai galėsi lakstyti,-šūktelėjo jai.-O dabar ateik čia. Pasakysiu jūsų vardus,-sumurkė ir atsiduso. Pamčiusi Dyglį ir į jį atsitrenkusią kačiukę pašoko ir suskubo atsinešti kačiukę prie savęs.
-Laba diena,-pasisveikino su juo.-Atsiprašau, ji dar nesigaudo, be to turbūt jūsų nepamatė...-Atsiduso.

Kačiukė sumiaukė ir pasitrynė į mamą.

Plunksna lyžtelėjo Drėgnakailę.
-Viskas gerai,-tyliai sumurkė.-Tai Upės klano ginklanešys-Dyglys,-pasakė visiems kačiukams esantiems urve.

Dyglys prisimerkė. Atsiduso. Pamatęs Rudakailė mukrtelėjo jai.
- Tai kačiukų atplūdis, tiesa?

Kačiukė pasisuko į Dyglį ir linksmai šyptelėjo.

-Aha,-linktelėjo jam. Manau kačiukai bus stiprūs,-gūžtelėjo.

Dyglys nužvelgė kačiukus.

- Kurie čia tavo, o kurie Rudakailės? - paklausė.

-Maniškiai šie du,-parodė į Blusių ir Drėgnakailę.- Na o štai šį,-parodė į Ungurį.-Juodoji Liepsna kažkur rado.-likusieji du Rudakailės,-paaiškino.