Augykla

Katinėlis pabudo ten kur ir užmigo. Ne prie motinos. Pasipurtęs Šnabždesys pasitrynė akutes ir prasimerkė. Dabar jos jau nebebuvo sulipusios, akys plačiai atsivėrė. Kačiukas sutrikęs iš išgąsčio ėmė miauksėti. Katukui net svaigo galva nuo tiek daygybės aiškių vaizdų. Dar neatsigavęs Šnabždesys nurėpliojo link savo motinos. Kiek sutriko, kai ją pirmą kart pamatė. Tačiau jis tik papurtė galvelę ir pasisotino. Paskui apsilaižė letenas ir atsigulęs netoli sesers vėl užmigo, mat buvo tikras miegalius.

Tyla pasimuistė po mamos pakakle ir nusižiovavusi toliau saldžiai miegojo.

Katinas pasedėjo dar prie šeimos ir įsitikinęs kad ginklanešys tikrai saugo, Juodoji Liepsna užmigo. Jį pabudino ryto saulė. Vyresnysis karys kaip niekad buvo su gera nuotaika ir žvalus. Visa tai ne dėl to kad šviečia trumpai saulė ir menkai šildo urvą, jis buvo patenkintas, nes atsikėlė prie savo mylimosios ir visų svarbiausia- prie jo vaikų. Katinas pradėjo prausti kačiukus, baigęs priėjo prie savo mylimosios. Lyžtelėjo jai paausį ir katinas atsitūpė, pradėjo prausti savo susivėlūsį kailį. Baigęs dar pastebėjo šeimyną bemiegančia ir atsistojo. Priėjo prie Dyglio. Nusilenkęs padekojo, kad šią naktį sergėjo augyklą. Tada nusprendęs pirmą kartą kačiukams duoti šviežios žuvies, nuskubėjo žvejoti upės link.
--
Atėjes padėjo vieną didelę žuvį prie guolio galo, o kitą priešais Plunksną. Kadangi žuvis buvo milžiniška jis ją perrėžė pusiau ir padalino jiems abiejiems. Atsisukęs į Rudakailę pamatė, kad ši miega, tikriausiai vėl užmigo savo Rudakailišku miegu... Tuomet katinas vieną žuvies pusę suėdė, padekojo Žvaigždės klanui ir pakasė kaulus. Tuomet likusią žuvies dalį pastūmėarčiau mylimosios ir atsistojęs paiemė vieną vandens žiurkę, kurią pamiršo kam nors duoti. Tuomet priėjęs prie Dyglio padėjo jį ir atsitūpė prie jo.
- Skanaus, nebesivarginkit, eikit pailsėti. O jei nemėgstate šios riebios upės dovanos, tai bent vadei nuneškite,- Pagarbiai nusilenkė ir jau ruošėsi išeiti, tik dar kartą dirstelėjo į senelį.
- Galite nabesivarginti, vaistytojui pranešiu žinią aš, - prabilęs nuėjo link vaistytojo urvo.

Plunksna pabudusi pasimuistė ir ėmė laižyti savo kačiukus laukdama, kol tie pabus.

Atėjęs atsigulė prie šieimos ir pasižiūrėjo į Plunksną.
- Kaip išsimiegojai? - murktelėjo.

- Ką sakė? -paklausė katino.

-Gerai,-gūžtelėjo atsakydama ir pažvelgė į Blusių. Atsidususi ėmė rankioti blusas.

Katinėlis atsistojo ir nubėgo.

Juodoji Liepsna linktelėjo.
- Aš trumpam einu, -nuėjo paskui katinėlį.

Katinėlį pažadino kažkokio keisto dalyko kvapo. Tai buvo tiesiog žuvis ir vandens žiurkė, tačiau Šnabždesys nė nenutuokė, jog yra toks dalykas kaip grobis. Gal tai atrodo keistai, tačiau kačiukas manė , jog visos katės pasisotina tik pienu. Katukas įsivaizdavo, jog visą gyvenimą pragyvens tik čia ir nė nenutuokė, jog išėjus iš urvo aplink tvyro gamta. Šnabždesys pasipurtęs atsistojo ir nurėpliojo link mamos pakaklės. Užuodė, jog ten miega jo sesuo. Tačiau katinėliui tai buvo nė motais, sukaupęs jėgas jis nustumė Tylą kiek tolėliau, o pats įsitaisė patogiai po mamos pakakle. Tada Šnabždesys nusižiovaujo ir netrukus vėl miegojo.

Katė suėdė savo žuvies dalį ir atsiduso.

Kačiukė pabudo žvali ir laiminga, bei užuodė kažkokį malonų kvapą.
[sorry, kad vakar dingau pas mane 22h internetas dingsta]

Atėjęs atsisėdo ir pradėjo laukti Ungurio. Tada išgirdęs, kad Drėgnakailė jau atsibudo, katinas pradėjo ją glostyti su uodega, lyg kviesdamas pažaisti.

Kačiukė nurėpliojo iki tėčio ir pradėjo žaisti su jo uodega.

Katinėlis grįžo ir krito į guolį. Kietai užmerkė akis ir patogiau įsitaisė, tačiau užmigti nepavyko. Liko gulėti ant šono.

Katinas žaidė su dukra, bet trumpam nustojo, kai pamatė Ungurį, atsisuko į jį.
- Jeigu nori tapt mokiniu eik dabar pas vade.

Kačiukė pašokusi įsikando tėvo uodegą ir pradėjo ją kandžioti.

Ungurys gulėjo apsimesdamas, kad negirdi ir toliau mintyse peikė visus.

- Jeigu taip ir ignoruosi, nieko nepasieksi,- pamokomai pasakė ir pradėjo sparčiai baksnoti su uogdega dukrą.

Katinėlis pasimuistė. Kai vėl pabudo, užmigti jam nepavyko. Atsidusęs išlindo iš už motinos pakaklės ir atsitūpė. Uostė orą, o tada bandė prasimerkti. Šnabždesys plačiai pramerkė akis. Tačiau jam vis dar vaizdai kiek liejosi. Kačiukas papurtė galvelę ir paėjo šiek tiek į priekį. Išvydęs kažkokią kačiukę ėmė stebėti, kaip ji žaidžia su katinu, tikriausiai tėvu.

Katsisuko į Šnabždesį, šyptelėjo, nes katukas jau pramerkęs akis.

- Nei man reikia, nei ką. Galit mane išvyti iš ęia. Visriek niekam aš nereikalingas, o be to aš niekam nerūpiu. Ir dar. Niekam net neįdomu, kad aš kačiukas. Jūs net nežinot, kaip aš jaučiuosi ir šią akimirką aš tikrai norėčiau užmigti ir neatsibusti.- sumiauksėjo ir apsivertė ant kito šono atsukdamas kariui nugarą. Net globėjui aš neberūpiu.... Turbūt aš tikrai niekas...

Katinas lyžtelėjo dukrą ir pasižiūrėjo į jos dideles akutes.
- Palauk čionai, tuoj grįšiu,- Katinas pasakęs išsitiesė ir nupėdino prie Unguorio. Atsitupė ir pradėjo jį glostyti su uodega, mat norėjo parodyti dėmesio jog jis jam rūpi.
- Klausyk, tave parnešiau aprodžiau stovyklą, supažindinau su keliais asmenim, tada daviau pastogę, glosčiau, prausiau, išgelbėjau tave nuo savižudybės. O tu man tik štai šitaip atsiperki? Jeigu nori mane nustebint, gali eiti kario link, o jeigu ne, eime, parodysiu kur klano išėjimas...- murktelėjo tyliai.

Kačiukas nužvelgė mažą katytę. Tai buvo Drėgnakailė. Tapati , kuri žaidė su Šnabždesio sese. Katinėlis pasipurtė ir nutapeno link kačiukės. Smalsiai į ją spoksodamas ją apuostė.

- Elgiesi taip tik dėl to, kad nori kitiems atrodyti geras!!! Aš žinau, kad rūpiu tau ne daugiau, kaip pelėno smegenys.- atsikirto ir atsuko galvą į jį.- atsilyginsiu,- tarė ir porą kartų lyžtelėjo katino nugarą.