Augykla

[ei, juk aš dar negaliu matyti dvasių .D]

- Penki, - išpyškino Gluosnis. - Žinau, žinau. Tampa mokiniais tik šešių, bet šiandien galėtume tik susitarti su kuo nors.

[Gali visi matyti dvasias, kam jos apsirodo xD]

[dėja ne (: jau klausiau kažkada adminų kas gali matyti, taigi tik vadai ir vaistai :>]

Gluosnis laukė Purvinakojo atsakymo, ar šis jį vesis.

-Tu pervargsi. šešėlio klanas toli, - nutesė.

- Kas pasikeis kai sulauksiu šešių mėnulių? - užsispyrė. - Tu mane paneši, kai pavargsiu. Bet šiaip esu stiprus kačiukas.

-Žvagždės klane, kas bus, kai tu tapsi vaistytoju, - subambėjo katinas. - Nors ir būsi didis katinas, turi išmokti gerbti kitus ir paprašyti, o ne liepti. Na, eina, - sumiaukė ir išlėto nuėjo.

Gluosnis nė neatsisveikinęs su kitais urvo gyventojais patraukė paskui Purvinakojį.

[kiek jūs daug prirašėt]

Katytė laukė nesulaukė kada taps mokinę nes jai jau 7 mėnuliai greitai bus 8 o jinai dar vis tūno augykloje. Pažiūrėjo į išėjimą ir taip laukė kada jinai pagaliau galės mokytis kariauti ir medžioti.

Audra sunerimo. Purvinakojis su Gluosniu jau ilgai negrįžta. Katė ėmė vis dairytis pro angą.

-Mama, taip nesąžininga, kodėl jis išėjo už stovyklos ribų, o aš turiu tupėti čia. - burbtelėjo ji.

- Kai tapsi mokine, išeisi ir tu, - sunarnėjo ir laukė Gluosnio bei Purvinakojo.
- Tikiuosi jiems viskas gerai.

-O gal jie grįžę, tik kalbasi su kažkuo. - miauktelėjo ir pažvelgė į Audrą.

- Tikiuosi. - atsiduso valdovė.

-Bet vis gi, čia tupėti nėra įdomu, o kur mūsų ta vadinama vadė, kuri vadovauja klanui ir skelbia mokinius? - paklausė Audros katytė. Jai buvo keista tarti žodį vadė, lyg tai būtų legendinis žodis, kurio tarti nevalia. Katytė caktelėjo liežuviu ir stebėdama nerimstančia Audrą, pavartė akis. Gal Purvinakojis tiesiog rodo jiems stovyklą ir juk sakė, kad vaistytojų, ar kaip ten jų, negalima pulti.

-Sveika, - murktelėjo. - Radau vvieną kačiukę. - sumiaukė. Jam beprotiškai skaudėjo galvą. Vėl.

[WhiteMoon.]

- Juk sakiau, kad vadė dingusi. - tada atsisuko į katytę. - Kur?

-Prie Keturių medžių, - sumiaukė atsigulęs. - Ji labai išgąsdinta, tad gal pabus su manim ir tavim.

Katytė atskubėjo paskui juos ir nedrąsiai atsistojo prie įėjimo, stebėdama visas esančias kates čia.

Audra gūžtelėjo.
- Ką gi, vis tiek kurį laiką teks pagulėti. Kaip sekės vaistytojo paieškos?

-Klano vadas nori jį mokytoi savo teritorijos stovykloje, - sumiaukė. - Šlapdriba, eikš čia, - sumiaukė švelniai.

Gluosnis įėjo į augyklą ir atsitūpė.

- Suprantama, kad jie nesiteiks ateiti į mūsų stovyklą, - sumurkė Purvinakojui. - Ką darysite?

Mėlynė susiraukė ir atsikrenkštusi, nuleido akutes ir ėmė letenėlemis kapstyti žemę. Nebuvo ji pavydi, bet nemėgo kai kažkokia pamestinukė susikrauna visa dėmesį, gal jei ji būtų vadės dukra, viskas būtų kitaip. Bet kai mažoji nežinojo iš kur ir ko jai čia reikia, jai visiškai tai nepatiko.

-Mėlyne, nepasisveikinsi su tėvu?? -pervėrė kačiukę žvilgsniu ir pakuteno ją letena. - Spręs Gluosnis ir jo mama, - murktelėjo Audrai.