Augykla

-Na, ji kažkur trainiojasi stovykloj.. Bet nei ką nors gydo, nei ką. Žodžiu. Nesuprantu kas vyksta. - Purvinakojis pažvelgė į Rudakailę ir šyptelėjo, - Man įdomu iš kur ji katiną rauna. Kiek pamenu... Kiek pamenu tu esi mano vienintelė, - sukrizeno. Tada vėl pasisuko į Gluosnį. - Gydysi? Juk žinai, kad tada negalėsi patirti tikrojo karių gyvenimo? Nei ginsi kalną, nei turėsi vaikų, nei medžiosi... - Purvinakojis mylėjo savo gyvenimą, tad jam buvo sunkoka įsivaizduoti ką nors kuris atsisakyto viso šito.

- Kovoti? Jums visiems reikėtų pasimokyti iš vaistytojos, - suniurzgė Gluosnis ir ėmė raivytis.

- Aš sakiau, kad pažiūrėtų, kaip dirba Ugniažolė, bet jeigu ji dingusi... - gūžtelėjo ir pažvelgė į Purvinakojį.

Purvinakojis vyptelėjo.
-Na, čia tavo pasirinkimas, - karys atsisuko į valdovę ir liūdnai palinksėjo. - Galėutume paprašyti kito klano vaistytojo pagalbos.

Gluosnis prisimerkė ir vikstelėjo savo ilga uodegėle.
- Taip, mano. - sukniaukė ir atsisėdo. Įstatė savo žalias akis į Purvinakojį.

- Kito klano? - krūptelėjo katė. - O ar kas nors rimtai serga, susižeidęs? - kiek sunerimo Audra.

-Nee. dėl Gluosnio. Nors... - Katinas niekaip neprisiminė, ar kai matėsi su Atspindiu, jam koja jau buvo sugijus ar ne. - Nežinau, ar Dyglys pasveiko? Išvis, kur aš trankiaus pastarąjį mėnulį? - Purvinakojis nusisuko nuo Gluosnio, nes jį trikdė skvarbios kačioko akys.

- Na, kažin ar kitas klanas norės mokyti, - papurtė galvą.

-Vaistytojai draugiški... Na, galim ir ką nors vėl pagrobti, - sukikeno.

- Ramiai ramiai, - supurštė. - Galim pabandyti paprašyti, - nelabai to norėjo, bet pamėginti verta.

- Taip taip ! Paprašykim kito klano pagalbos.

- O į kokį klaną kreipsimės? - sudejavo Audra.

-Perkūnas nebus svetingas... Vėjo klanas kažkaip nelabai... Šešėlio?

Mėlynė klausėsi pokalbio ir stebėjo juos savo mėlynomis akutėmis.

- Kodėl manai, kad Perkūnas nebus svetingas? - pakreipė galvą katė. - Atvirkščiai, jie juk priiminėja vienišius į savo klaną, - sukarpė ausimis. - Šešėlis... Katė prisiminė Dulksnos Žvaigždę, bet nuvijo mintis. Jo juk nebėra. - Reikia pabandyti.

- O man nei tas nei tas nepatinka, - pareiškė savo nuomonę kačiukas.

-Kodėl? - sumiaukė prisimerkęs.

- Nes tai kitas klanas, - suburbėjo. - O jei jie mane pagrobs ar nužudys?

-Tu kačiukas. Ir dar būsimas vaistytojas. Abejoju ar kas nors lystų, - sumirksėjo.

- Bet jeigu atsitiks kitaip nei tu sakai, pasiskųsiu mamai, o tada.. - palingavo galva.

-Prižadu, kad nieks tavęs neskriaus, - šyptelėjo karys.

Gluosnis kiek pralinksmėjo ir linktelėjo.
- Tai kada pamatysiu savo mokytoją?

-Hm... Na nežinau. Galėtume dabar jau eiti pas juos. Ar labai pavargęs esi? - paklausė.

- Aš žvalus visada, - sukniaukė. - D-dabar? - sumikčiojo. Nesitikėjo, kad taip greitai. - Na, galime, - gūžtelėjo.

-Kiek tau mėnulių? - paklausė.