Augykla

Gluosnis nuleido akis ir akimirką pagalvojo.
- O dėl ko kovojat?

- Teritorijų, grobių. Tokios kovos dažniausiai vyksta tarp klanų. Yra valkatos. Jos žudo be priežasties, taigi vos jas pamatęs turėsi išvyti. Kariai aukoja savo gyvybes dėl klano.

Katytė atsikėlė ir pažiūrėjo į mamą.
- Noriu valgyti.

- O jei aš nenoriu kovoti? Kas man bus? - smalsiai klausinėjo Gluosnis. - Gi taip skauda, - burbtelėjo kačiukas. - Negi tie klanai nepasidalina grobio? Teritorijų? Aš mieliau būčiau... - ėmė mąstyti, kaip tą savo norą įvardinti. - Na kaip... Kaip ta katė, kuri neseniai buvo atėjusi į mūsų urvą. Apžiūrinėjo mane, sakė, kad aš sveikas, o tau siūlė žolelių. Ji gydo jus. - pagaliau išdėstė Gluosnis. - Įsivaizduok, jeigu aš su ta kate gydyčiau klaną, nemirtumėt nė vienas, - išsišiepė iki ausų.

Prie Rudakaliės guolio mėtėsi kirstukas. Ji vis tiek kietai užmigusi ir neės dar kelioliką mėnulių. Valdovė mostelėjo Žuvytei link grobio.
- Pasiimk, - sumurkė ir atsisuko į Gluosnį. Kiek nustebo. Vėliau taip pat šyptelėjo. - Na klane nebūna dviejų vaistytojų. Nors, ji būtų tol kol tu išmoktum, o mokymasis trunka taip pat ilgai, tada katė pasensta ir ją pasiima Žvaigždės klanas, Gluosni, - sumurkė ir lyžtelėjo kačiukus. - Vaistytojo darbas yra toks pats sunkus, kaip ir kario. Jie nemoka kovoti, na iš dalies, jie to nesimoko ir nežino mūsų technikų. Sunkiau apsiginti ir žinant, kad tu nenori žaloti kitos katės.

Gluosnis toliau įtemptai mąstė ir sukarpė ausimis.
- Bet juk turi būti kažkas, kad ir.. Ir... Vaistytojai išsigelbėtų nuo blogų kačių, - sukniaukė kačiukas ir gūžtelėjo. - Tiek tos, - atsiduso. - Bet tikrai niekada nekovosiu. - užsispyrė.

- Galėsi kelias dienas stebėti klano vaistytojos darbą, kad įsitikintum ar tikrai to nori.

Jinai nuėjo ir pasiėmusi kirstuką į dantis nusitempė jį tolėliau ir pradėjo ėsti. Po keliolikos minučių pasimėgavimo jinai pabaigė valgyti ir prisiminusi kad mama užkasdavo kaulus lygiai taip pat padarė ir nuėjo klausytis mamos kaip Gluosnis.

-Sveiki, - murktelėjo. Padėjo čia dvi žuvis, pelėną, kirstuką ir voverę. Tada į augyklą įstūmė ir Mėlynę. Atsisėdęs prisiitraukė žuvį ir pelėną, mat neėdė jau gerą mėnulį. - Vaišinkitės, - murktelėjo.

-Žinok aš nekalta kad tu mane prigąsdinai ir negalėjau grįžti į augyklą. - miauktelėjo atsisukusi į Purvinakojį.

-Tu privalai bijoti palėdų, - sumiaukė karys ir atsigulė. Pastūmė kačiukei žuvies.

-Aha, galėjai man tai papasakoti kai buvau čia. - susiraukė ji ir paželgė į žuvį ir ėmė lėtai krmasnoti ją.

-Na, pėlėdos palyginus nieko su barsukais. Barsukai - tai didel gyviai su aštriais kaip peiliai dantimis. Jie tokie stiprūs, kad vienas karys nieko jam nepadarytų. Nukauti vieną barsuką reikia trijų karių. Tad net jei ir esi čia , barsukas gali tave pačiupti. Gal jis dabar kaip tik tam kampe sėdi, - kraupiai sumiaukęs parodė į tamsią augyklos kertelę.

-Tėtįįį, eik patikrink. - myktelėjo ir prisispaudė prie jo.

Purvinakoojis šyotelėjo ir nuėjo į augyklos galą. Aiktelėjo. Grįžęs prie kačiukės vaidino išsigandusį.
-Ma atrodo, kad jis čia buvo apsilankęs.

-Pagal ką sprendi, šauk karius, išvarykit jį! - miauksėjo sunerimusi ji.

-Pėdsakus. Na, nusiramink, jo čia nėra. Beto, kadangi esi mano dukra, tai jei tau kiltų pavojus, mano jėga padidėtų tris kartus, - sumurkė ir palaižė Mėlynę.

Mėlynė lngviau atsiduso ir tęsė žuvies ėdimą, tik žinoma buvo įsitempusi ir žvalgėsi į visas puses.

Audra suėdė grobį ir sumurkė Purvinakojui.
- Baik gąsdinti kačiukus, - sukarpė ausimis valdovė ir lyžtelėjo katino šoną.

-Aš tik mokau gyvenimo, - nusijuokė ir palaižė valdovės paausį. - Pasiilgai karės gyvenimo?

Katė murktelėjo ir atsistojo.
- Žinoma. - sukniaukė. - Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu vėl medžioti, - pakraipė ūsais ir atsiduso. - Jokių žinių dėl vadės?

-Ne, - papurtė galvą. - Vaistytoja turėtų eiti prie Mėnulio Akmens - gal ką nors su Žvaigždės klanu pakalbėtų. bet kur tau. Dingus kažkur ji. - Katinas atsiduso, tada pažvelgė į naują kačiuką - Gluosnį. - Kieno jis? - murktelėjo apuostęs.

- Ugniažolė dingusi? - vyptelėjo. Šaunu. Vadės ir vaistytojos nėra. - Gluosnis, tai Rudakailės kačiukas. Paprašė, kad pasirūpinčiau juo, nes ji vėl užmigo rudakailišku miegu, - gūžtelėjo.

Gluosnis dirstelėjo į jį uostantį katiną.
- Aš gydysiu kates, - leptelėjo kačiukas.

Valdovė pavartė akimis ir lyžtelėjo Gluosnio galvą.