Augykla

Tyla įdėmiai klausėsi šnekų, iš kito augyklos galo. Perlipusi Šnabždesį, ji atsigulė arčiau guolio krašto ir įtempė ausis. Buvo beveik įsitikinusi, kad tai, ką kalbą tasai žemo balso katinas, yra visiškai neįdomus paistalai, bet vis dėl to išlaikė dėmesį.

Katinas pradėjo eilinį kartą kutenti savo dukrą, tik šį kartą mikliau judino uodega. Atsisuko į Rasą.
- Sveika, man regis nežinau, bet kartą mačiau kaip jis trinėsi į perkūnietę, kūrią kadaisę, kai dar nebuvai gimusi, ją buvom pagrobę. O dabar tikriausiai jis išstojo iš Upės, kad išvyktų į Pėrkūno klaną,- Juodoji Liepsna sukniaukė, nes nemėgo kalbėti šia tema.- Ir vadė sakė, jei užuos bent kokią katę Upės klane su Atspindžio kvapu, gaus bausmę.

Kačiukė kikeno ir ėmė gaudyti tėčio uodegą.

Rasa atsiduso, tai jo sprendimas ir kad ir kaip jam nepritarė, tikrai neleis jo šmeižti ir nepyks dėl jo sprendimo.
-Ačiū. - miauktelėjo ir nuėjo.

Tylai šie pokalbiai buvo įdomesni, todėl ji prisišliejo prie pat gulyklos krašto. Deja, kai kažkokia katė išėjo, ji atsiduso ir ėmė raitytis ant nugaros.

Kai tik Rasa išėjo, katinas permetė žvilgsnį į savo dukrą, pakėlė savo uodega aukščiau, kad ši abandytu nors atsistoti.

Kačiukė šiaip ne taip silpnom kojelėm atsistojo ir ėmė dantimis gaudyt jo uodegą.

Tik tada Tyla atkreipė dėmesį, jog kitame augyklos gale yra dar keli, panašūs į ją. Tiksliau, ji bent jau taip manė. Žinoma nesuprato, kodėl niekas su ja nežaidžia. Kačiukas susierzino ir iš tos nevilties įkniubo Rudakailei į pilvą ir pasipiktinusi ėmė maitintis.

- Šaunuolė, - Tada pasilenkė prie jos, paiemęs už pakaušio padėjo ją ant kojyčių. Katinas paėjo mažiau negu vieną uodegos ilgį ir pradėjo laukti katytės, nors žinojo kad kaip pirmam kartui viskas nabus taip tobula.

Katytė ėmė kerepliot ir vos vos priėjusi prie tėčio nukrito ant subiniuko.

Katinas lyžtelėjo dukrą ir pastatė ją tupėjimo būsena, tada uodegą nukreipė Tylos pusėn, pradėjo ją erzinti su uodejos retais judėjimais bandydamas ir su ja pažaisti.

Tylą sudirgino kniauksmai ir bumpsėjimai, todėl ji baigusi žįsti plumptelėjo guolyje ir galvojo, kaip čia išsiprašius dėmesio.
- MaAAa-Aaaa-AaaAuw...- užbaubė, vaidindama, kaip jai sunku ir liūdną. Tačiau visą tai tebuvo dėmesio reikalavimas.

Katinas paėjo atgal ir pradėjo smarkiau uodega erzinti Tylą, tikėdamasis, kad ji tą uodegą čiups.

Būtų gerai, jai kačiukas matytų kas ten jai po nosim mosuoja. Visa susierzinusi ji nevėkšliškai persivertė per šoną nugaros ir jautė keistus judesius. Kai tik uodega priartėdavo, kačiukas instinktyviai tiesė letenas link jos, tačiau nesuprato, kas čia vyksta. Galiausiai jai daėjo, jog čia turbūt bus jai rodomas dėmesys, todėl praskraidėjus nuotaikai, ji ėmė mikliau muosikuoti letenomis.

Juodoji Liepsna padėjo savo dukrą arčiau Tylos, kad abi gautu dėmesio. Katinas pradėjo baksnoti Tylą su savo uodegą. Katinui buvo keista, nes manė jog trijų mėnulių kačiukai jau atsimerkę.

Deja, Tyla vis dar buvo neatsimerkusi, nežinia kodėl. Tai Tylos neerzino, nes ji nežinojo, kas yra ta šviesa ir rega. Jai tai buvo tiesiog įprasta, o kada atsimerks, bala žino.
Kačiukas pradėjo leisti keistus garsus. Tai buvo lyg šnypščiantis, staigus čiaudulys, tačiau Tyla visai nebuvo nepatenkinta. Tiesiog ji išsigando baksnojimų. Supratusi, kad tai visai įdomu, ji ėmė pėdutėm gaudyti uodegos galiuką.

Karys pradėjo kutenti jos pilvuką.

Kačiukas iš pradžių nesuprato ką čia daro, bet tada jai pradėjo patikti.Ji ėmė krykštauti ir vis letenom bandė sugrabalioti kario uodegą.

Juodosios Liepsnos uodegos galiuką dirgino silpni, bet aštrūs katytės nagučiai. Karys bakstelėjo savo uodegos galiuką į Tylos nosytę.

Kačiukas būtų ir toliau žaidęs, tačiau atsičiaudėjo. Tuomet kelis širdies tvinksnius patylėjo, o tuomet gailiai sukniaukė. Visai nepatiko tasai čiaudulys Tylai.

Katinas ramindamas katytę pradėjo ją glostyti su savo šilta ir pukuota uodega.

Kačiukas papurtė galvą ir kiek pabūvojęs čiupo katino uodegą. Ėmė murkdama ją kandžioti aštriais dantukais.

Karys silpnai trukčiojo su uodega, kol galiausiai ją ištraukė, ir pradėjo braižyti ratus ant jos pilvo, žinoma su uodega.

Kačiukė stebėjo kaip Tyla krikštauja ir pati ėmė kikenti.

Kačiukai nedaėjo į mažą makaulę, kad ją glosto. Viskas jai tebuvo žaidimai, todėl ji vis gaudė kario uodegą, vis įsikabindama nagučiais ir dantukais.