Vaistytojo urvas

- Katžolė?- suknaiukė ji taip, kad tik ji ir vaistytoja išgirstų- Ar nemanai, kad šia ateina per daug kačių? Gal galėtum juos nuvyti?

- Na normaliai...- tarė karei.

Uogyte griebusi savo vakaryksti siulyta pelena pradejo krimsti. Cepsedama, kramtydama kaciuke prabilo:
- Man jau sesi... menuliai!

-O kas tu?-Paklausė Uogytės.

Nekreipdama demesio I nepazystama ki pasieme kelias uogutes ir pradejo juos vartalioti.

KArė pakuteno mažają katytę ir susirangiusi kitam guolį stebėjo, kad jai nieko neatsitikstu.

(tu tik mano subine pakutenai)

Kaciuke suklyke garsiai ir apsiverke. Jaivatsibodo, kai visi vien I ja kreipia demesi. Jai truksta vuenumos!

Katė stebėjo kačiukės kiekvieną žingsnį.

-----

Lava išbėgo iš urvo.

Susirangiusi ji uzsidenge save uodehyte ir uzsimerke.

Neuslaukusi kol atsibus vaistytoja nuėjo.

pagaliau varnos pradingo pagalvojo ji pažvelgusi į paskutinę praeivę. Nulipusi nuo Katžolės uodegos kačiukė padėjo atgal uogytes ir pradėjo sukti galvą apie jas. Gal jie padeda pasveikti nuo balto kosulio?

[ Uogos nuodingi .D ]

Ginklanešys nusižiovavo ir kostelėjo. Pažvelgė į Uogytę.
-Kas tavo tėvas ar motina? - suurzgė.

Vaistytoja pažvelgė į Dyglį ir pagaliau, jos širdis vėl pradėjo jausti šiltus jausmus jam.
- Žinoma,- sumurkė Dygliui ir nuėjusi prie jo aptvarstė žaizdas voratinkliu kuris turėjo sustabdyti kraujavimą. Žaizdos turėjo po mažu pradėti gyti. Pažvelgusi į Lokio Nagą kreivai šyptelėjo.
- Čia yra baltojo kosulio pirmieji požymiai, nenorėk susirgti žaliuojo kosuliu išėjęs iš urvo,- sukniaukė Katžolė ir nesitraukė nuo Dyglio,- Uogyte, malonėk be mano leidimo neliesti žolelių, tarp jų yra nuodingų,- sukniaukė,- Tos uogos kurias lietai vadinasi Mirties Uogomis, pats pavadinimas nusako, jog šios uogos gali nužudyti,- sukniaukė.

The member 'Wup.' has done the following action : Veiksmai

#1 'G - Vaistytojas' : 6

--------------------------------

#2 'G - Vaistytojas' : 12

--------------------------------

#3 'G - Vaistytojas' : 8

Uogytė papurtė savo galvą. Žinau kas mama, bet nežinau, kad tėvas... pagalvojo ji stebėdama kaip vaitytoja aptvarstė Dyglį voratinkliu.

Žibuoklė įėjo ir nusilenkė visiems. Nusičiaudėjo ir sušniurkštė. Priėjus prie Lokio paklausė:
-Ar ką nors reikia atlikti?
Jautėsi žvali nors ir nemiegojo visą naktį.

-Pamedžiok, - linktelėjo. - Tai nežinai, nei kas tavo tėvas, nei mama?

- Žibuoklė!- sušuko ji meiliai ir pribėgus prie karės šoko ant jos ir sumurkė.
- Ne- sukniaukė ji nors iš dalies tai buvo tiesa.

-O, tai iš kur tu čia išvis atsiradai? - suniurzgė.

Tavo panosės pagalvojo ji ir sukikeno.
- Tik žinau, kad pabėgau iš valkatų- sukniaukė Uogytė.

-Nenoriu kištis, bet ji tik mažas kačiukas,-sukniaukė ir nukėlus katytę sau nuo nugaros draugiškai patapšnojo per galvą letena.-Nemanau, kad žinos iš kur ji kilus ar aks jos tėvai. Gal mamą ir atpažintų, bet tėvą...

Ginklanešys sušnarpštė ir pakreipė galvą.
-Valkatų vaikas... - nusičiaudėjo.

- Mano tėvai nėra valkatos- gynėsi ji vos susivaldžiusi- Tai gali patvirtinti vaistytoja!

-Tai, jei tu pabėgai iš valkatų... - pradėjo mąstyti ginklanešys.

-Gali būti,-sukniaukė ir taip pat nusičiaudėjo.-Na, aš eisiu medžioti.
Ji linktelėjo ginklanešiui ir mirktelėjus Uogytei išėjo.