Slaptas urvas

Slaptas urvas paslėptas nuo visų akių. Yra didelis, erdvus. Jokių duobių nėra, tad urvas labai saugus pasislėpti.

Uraganas atbėgo. Pamatė saugią vietelę pasislėpti. Linktelėjo pats sau. Iš karto iš bėgo ieškoti samanų.
-
Atbėgo su samanomis. Jas visur išdėstė. Buvo jauku, net ir šilta. Uraganas pasiliko.

Liepsna priėjo prie urvo, urve buvo stiprus Uragano kavapas, o ten visiškai tamsu. Karė išsigando ir atsitraukė toliau nuo urvo.
-Uragane?-Karė atsargiai pašaukė.

-A! Vaid... Liepsna? - nusistebėjo Uraganas. - Ką tu čia veiki? - sukniaukė ir išlindo. Pamatė šviesą, nes urve tamsu.
[Per DogRPG aš ten temų truputį sukūriau, srry.]

[Nieko, kaip tik gerai]
-Tavęs norėčiau paklausti to paties.-Karė atsipalaidavo ir atsitupė prieš urvo įėjima.

-Nusprendžiau čia pabūti kurį laiką. Aš čia medžiosiu, rinksiu žoleles, ir viską darysiu dėl klano. Tad ką tu čia veiki? - paklausė katinas kiek apsiraminęs.

-Atsekiau, tave.-Karė kiek susigėdino.

-Hmmm... - tarė nenutuokdamas ką sakyti. - O, laikas pamedžioti! - tarė nukreipdamas temą.

-Tai kiek žadi likti?-Karė paklausė.

-Kelios dienos, naktį grįšiu. - atsakė paprastai. Apsidairė. - Jaučiu be mūsų yra tik grobis, o kačių - ne. - sukniaukė.

-Aš ir taip manau, eisiu ir aš pamedžiot.-Tai tariusi nubėgo.

Linksmai sumurkęs įsibėgėjo ir išbėgo šuoliais iš urvo.
[Parašyk per DogRpg, kad priimi į nakties klaną]

Atbėgo. Padėjo paukštį, voverę ir triušį urvo gale, taip, kad atklydelis jų nematytų. Pats katinas atsigulė ant minkštų sausų samanų.

Atb4go su vovere ir paukščiu, padėjo prie kruvos ir atsitūpė.

-Na, du paukščiai, dvi voverės ir vienas kiškis. - tarė. Laižė sau kailį.

-O dieve, juk a6 turiu budėti.-Karė prisiminusi nubėgo.-Iki Uragane.

Liūdnai pamojavo. Susiraitė į kamuoliuką, užmigo.

Atsibudo. Uraganas paėmė grobį. Nubėgo.

atbego.uzmigo.atsikele,nubego prie pajurio.K