Augykla

Kačiukė prisispaudė prie žėmės ji jautėsi keistai kai ją uostinėjo.

-Tikrai ne, jei taip būtu aš tavęs taip neginčiau, o tiesiog paimčiau ir kur nieks nemato paskandinčiau. Bet kaip matai tu sveikas gyvas ir ne pludūriuojantis vandenyje, - murktelėjo tada pasilenkęs brauktelėjo savo snukį per jo snukutį.
- Aš žinau kad tu gali,- atsakė.

- Bet visi mane smerkia!!!- užginičjo ir ėmė laižyti kario šoną.

Katinėlis lyg kviesdamas Drėgnakailę žaisti, kepštelėjo jos uodegą.

Kačiukė pradėjo judinti specialiai uodegą ir taip pat ėmė žaisti su Šnabždesio.

-Tai jeigu tu nori, kad visi į tave žiūrėtu rimtai padaryk pažangą.

- Kaip? -sumiauėk jam.

Katinėlis ėmė gaudyti kačiukės uodegą.

Kačiukė apsisuko, užšoko ant Šnbždesio ir ėmė su grumtis.

-Tapk mokiniu ir parodyk Debesų Uodegai, kad neesi iš kelmo spirtas. Parodyk ką sugebi, tik perspeju, kad jos pamokos nebus gražios.

Šnabždesys nežymai šyptelėjo ir toliau žaidė su katyte.

Kačiukė silpnai kandžiojo Šnabždesi ir kikendama vartaliojosi kulversčiais.

Katinas atsiduso.
- Palieku šį sprendimą tau,- kada apsispresi prieik prie manęs,- Pasakęs priėjo šeimos ir pradėjo stebėti dukrą kaip žaidžia su kačiuku, tikra pora pgalvojęs nežymiai nusijuokė.

Katinėlis pabandė kąsti Drėgnakailei į petį, tačiau atsikando tik plaukų kuokšto. Suniurnėjęs ėmė spaudyti kailį ir kosėti.

Kačiukė nulipo nuo Šnabždesio, nes išsigando kosejimo.

Katinas priėjęs prie jų nukėlė Šnabždesį nuo dukros.
- Jūs per daug neįsiaudrinkit,- atsitūpė.

Katinėlis nieko nesuprasdamas pažvelgė į katiną. Jeigu viską girdėtų, galbūt ir suprastu. Tačiau, kai Šnabždesys tegirdėjo spengiačią tylą tik gūžtelėjo pečiais.

Katytė lyžtelėjo Šnabždėsio paausius.

Vadė įžengė į augyklą ir ne nepasisveikinusi ėmė žvalgytis.
- Kur Ugnurys? - paklausė.

Katinas nuėjo prie Ungurio, išvis, Man rodos jis neskirtas Upės klanui, nes to visiškai nerodo pagalvojo.
- Tai eime ? Nes manau jau nebeiškęsi čia ilgiau, nes ėdi mūsų grobį ir būni po mūsų pastoge, jei nori tapt naudingas imkis darbo,- sukniaukė. Tada pamatė vadę ir priėjo prie jos, atidavė pagarbą.
- Jis čia,- parodė su uodega į jį.

- Laikas pasikalbėti, - susiraukusi pratarė. - Tu jį radai ir parnešei į klaną? - griežtai paklausė.

Kačiukas sutrikęs sukarpė ausimis.

-Taip, jis buvo bekvapis tad ir parnešiau, bet jeigu jis taip sedės ir nieko naudingo neveiks, teks jį išvesti iš klano,- atsakė ir palikti likimo valioje pagalvojo...

-Kas yra?-paklausė katytė Šnabždesio.

- Na, tikėjausi, kad prieš atvesdamas jį pas mus supažindinai su pagrindinėmis klano taisyklėmis, klano pareigomis ir tiesiog.. kodėl mes vadinamės klanu, - atsiduso vadė. - Na, tiek to, manau, kad reikia galų gale išsiaiškinti, nori jis likti pas mus, ar ne, - sumiaukė ir įsispitrijo į Ungurį.