Įėjimas

Karė eidama paskui Šerkšnapėdį kažkodėl atėjo čia ir su pasitenkinimu pradėjo žiūrėti į kraują. Kraujas iš Pragaro Paukščio kaklo... Tiesiog fantastinis vaizdelis.

Vaostytoja suurzge ir su galinem kojom spyre katina i medi.

-Ugniažole, čia buvo geras judesiukas. Ir geras atsakymas kartu.

- Čia dabar kas, Ugniažole? - suniurnėjo katė. - Leisk man, tu gi nemoki kovoti.. - dar pabandė.

Visiškai nebekreipė dėmesio į Vakaro žvaigždę. Žiūrėjo į Ugniažolę.
- Maldauju, atleisk man, - sukuždėjo ir nusilenkė iki žemės prieš ją.
Kai pajuto spyri... Na netokį stiprų, nes gi gavo iš vaistytojos, vis vien liko nusilenkęs.
- Atleisk man...

Iš tolo šmėstelėjo stambus šešėlis, kuris po truputį vis artėjo. Galiausiai Audra priėjo kačių susirinkimą.
- Užuodžiu ne tik Upės klano kvapą, - sukniaukė grieždama dantis ir dėbtelėjo į Pragaro Paukštį. - Jau seniai tave mačiau, katinėli.

- Audra! - nudžiugo vadė. Žinojo.. o gal greičiau tikėjosi, kad karė kada nors grįš. Bet šiuo metu vadės dėmesio reikalavo daug dalykų, jai nepavyko susitelkti ties niekuo.

-Tu toks paikas, Pragaro Paukšti, kad man net bloga.

- Tu padarei man geda Zvaigzdes Klanui. Visiems keturiems klanas! Nereikejo man su tavim susitikt... NEREIKEJO- susttauge ji ir puolusi griebe jam uz kaklo ir stripriai ikando.Toki judesi buvo jai paciai padarius Laukine Zibuokle. Aciu tau, pusesere pagalvojo ji.

Audra stebėjo reginį - kaip vaistytoja vanoja Pragaro Paukštį. Kas čia vyksta? Pamanė ji ir ratais apėjusi muštynes nuplaukė pas vadę. Nesikišo į tas pjautynes, mat vadė pati stovėjo. Tikriausiai ne mirtinas atvejis.
- Ar jau pagaliau ji suprato, kad jis ne jai skirtas?

Nesipriešino, bet kada galėjo išsilaisvinti. Atsiduso.
- Ugniažolę... Prašau... Atleisk man... Padariau klaidą... Viena klaidą... Atleisk... - maldavo.

- Kad taves daugiau nematyciau siame klane!- suurzge ji ir su letena voze per jo vieninteli aki, kiris buvo pramerktas. Kraujas issityske visur.

-Šitoje klaidoje galėtum sudėti visų keturių klanų klaidas. Tik dar padvigubink jas.

Kai ši jam vožė, dar spėjo atsitraukti. Tad akis liko sveika.
- Ugniažole, gi tu žinai... kad Žvaigždės klanui yra nusispjaut į tave... - ištarė.

- Po jo.. bjauraus poelgio. Jis ją.. am.. - vadė kaip tyčia nutilo.
- Ugniažole, jau užteks! - pakankamai garsiai riktelėjo katė. - Negi nori, kad Žvaigždės klanas supyktų? Leisk man!

- ugniažole... O ką tu darysi su kačiukais kurie tavo pilve? - paklausė.

-Niaaaa. Leisk man.

Perplaukė upę ir dabar tikrai vožė su letena per akį. Kraujas visur tryško, o katė perplaukė upę ir atsisėdo prie vadės.

The member 'Sapnų Migla' has done the following action : Veiksmai

'A - Kariams' : 3

Audra šaltu ir bejausmiu snukiu stovėjo ir stebėjo visą įvyki. Žinoma buvo pasiruošusi bet kurią sekundę perskristi vandenį ir sudraskyti Pragaro Paukštį, kai tik vadė lieps.
- Man atiduos, - tyliai ir beveik niekam negirdimai sumurmėjo.

Ignoravo Skausmo ašaros puolimą. Jis ne kovoti čia atėjo.

Vos pastebimai linktelėjo, nes stovėjo gan arti Audros ir išgirdo ką ji pasakė.

Vaistytoja sustingo. O jeigu, istiesu, Zvaigzdei klanui nusispjaut i ja? Ne tai negali buti!
- Esu Zvaigzdes Klano patepta, istizeli!- suurzge ji ir brido i vandeni. Kai kur vanduo virsdavo vyno spalv. Atsiradus prie savo klaniskiu ji nepazvelge i valkata.

(mozė lol xD)
- Atsakyk į mano klausimą... ką darysi su kačiukais? - paklausė.

- Pragaro Paukšti, ar nesiruoši pasitraukti? - garsiai paklausė katė. Jo atsakymas lems, ar jis liks gyvas, ar ne. Nors.. labai pravartu būtų, jeigu viena valkata kovotų mažiau. Katė pažvelgė į savo kares, spręsdama, ar verta jį pribaigti.

-Ugniažole... Nepatogu sakyti, bet žaizdas vėl skauda...