Įėjimas

Laukė Ugniažolės atsakymo, paskiau atsakys į kitus klausimus.

- Juos uznuodyjau! Jie mire!- suurzge ji ir pakele nugara.

Vakarė prisimerkė ir staigiai puolė Pragaro Paukštį, kirto jam į snukį. Po vakarykštės treniruotės kiek maudė raumenis, bet ji gerokai patobulėjo.

The member 'zuikis.`' has done the following action : Veiksmai

'A - Kariams' : 6

Išpūtė akis. jis nemanė kad vaistytoją taip tikinti žvaigždės klanu galėtu atimti gyvybę... Dar negimusiems kačiukams. Sudrebėjo iš pykčio ir nevilties.
- Kodėl? Gi jie nieko nenusikalto... Jie net nebuvo gimę... JIE NET NEMATĖ ŠIO PASAULIO, - užrėkė.
kai gavo smugį iš vadės, vis vien nepuolė.

- Jiems nereikejo net atsirast- sukniauke ji tyliai ir snuki uzdejo amt Skausmo Asaros peties.

Vakarė užvertė akis.
- O ką tu manai? Manai ji būtų mylėjusi tuos kačiukus ir auginusi? Ji? Vaistytoja? - šaltai sumiaukė katė.

Katė lyžtelėjo Ugniažolę. Vargšelė....-pagalvojo.

- bet jie jau buvo, buvo tavo pilve, - atsiduso ir nuleido galvą. Išgirdęs Vakaro žvaigždės žodžius supyko.
- Ji galėjo juos atiduoti valdovei, - sumurmėjo. - Nereikėjo jų žudyti.. Pasielgė kaip tikra beširdė... Ji nejaučia meilės...

- Einam... Nebenoriu tos slykstynes daugiau reget- sukniauke ji tyliai ir nuejo.

-Ir nekęsti jų, nes jie primintų jai tave? Tą, kurio turbūt labiausiai nekenčia šiame pasaulyje? Ji to atsisakė.

Nuėjo.

- Jie buvo pradėti per prievartą, nemanau, kad tai būtų buvę geri kačiukai, greičiausiai, tokie patys kaip ir tu, - nekantriai sumosikavo uodegą katė.

- Gi jie jos kačiukai, ne vien tik mano, - ištarė. - nekęsti jų vien todėl kad aš jų tėvas... Kvaila... - atsiduso. - Žinoma, kad blogi, gi visada bandai išteisinti save, savo klaną, - subambėjo upės klano vadei. - Nepripažįsti kaip Ugniažolė beširdiškai pasielgė...

- Ugniažolė pasielgė taip, kaip privalėjo. Net jeigu jų tėvas būtų buvęs garbingiausias Upės klano karys, ji vis vien turėtų juos užmušti, negi nesupranti, ji VAISTYTOJA, - suirzusi sumiaukė Vakarė.

- nejaugi nesupranti, kad dauguma vaistytojų turėjo kačiukų, - sumurmėjo.

- Ir būtent dėl to jos visos mirė. Negi tu nesupranti, kaip tai ŠVENTVAGIŠKA? - sušnypštė katė ir pažvelgė į dangų.
- Nebeturiu laiko terliotis su tavimi, dink iš teritorijų, - urgztelėjo vadė/

Papurtė galvą.
- tu nesupranti, nutraukti gyvybę yra šventvagiška, tuo labiau vaistytojai, - atsiduso. - Kodėl ji taip su manimi pasilegė? - ištarė pats sau.

Atbėgo ir išrovė samanų. Tada pamirkė jas į vandenį ir nubėgo.

- Gerai, nesuprantu. Gal dabar jau išeisi? Gi nenori, kad valkatoms pritrūktų katinų..

- Vis gi aš dar grįšiu ir tu tai žinai, - pasakė ir apsisuko eiti. - Viso, pasakyk Ugniažolei kad ji pasielgė kaip tikra beširdė, - šyptelėjo ir nuėjo.

- Mhm, - pavartė akis katė ir parplaukė į stovyklą.
~~
Vadė atvedė senolį prie įėjimo ir palikusi nubėgo grobio.

Atbėgo ir pasidėjo žoleles sau prie letenų.

Vesdama visą klaną katė atėjo ir apsisuko į klaną:
- Tikiuosi, visi moka plaukti, jei ne, tegu stipriausi kariai perplukdo nemokančius. Keliaujant laikykitės kartu, nepasimeskit. Tesaugo mus Žvaigždės klanas, - sumiaukė vadė ir pažvelgė į Skausmo Ašarą, kuri, berods, šiuo metu buvo vienintelė iš karių, kurie gaudėsi.
- Visi, tiesa? - pasitikslino Vakaro Žvaigždė.

-Ugniažolės nėra. Pakviečiau, bet nežinia ar išgirdo. Einu, atvesiu.

Nubėgo.

__________

Sugrįžo su žolelėmis ir Ugniažole.

-Dabar visi.

Vadė linktelėjo ir išplaukė iš stovyklos, o paskui ją ir visi kariai, mokiniai, senolis, vaistytoja. Upės klanas paliko stovyklą.