Įėjimas

- Gerai, Gauruotoji Letena, turi kiek labiau susitelkti ties tuo, ką darai, bet iš esmės visai neblogai, dabar eisime toliau nuo stovyklos ir plaukiosi tenai, - sumiaukė ji ir jau ruošėsi eiti, kai prie jos priėjo Šviesos Letena.
- O ar tau kartais neuždrausta išvis bendrauti su Trenksmapėdžiu? - prisimerkė ji. Per visus tuos reikalus buvo visai pamiršusi apie šitą naujokę. Kaži, kaip jai sekasi?..

Audra atėjusi atsitūpė prie įėjimo. Šiek tiek nudžiugo pamačiusi vadę. Turės kam išsilieti. Giliai atsiduso ir įsmeigė savo nepatenkintą ir piktą žvilgsnį į mokinius.
- Tie mokiniai visai išpindėjo, - pradėjo burbėti. - Įsivaizduoji, nemoka teritorijų, o iš stovyklos ribų išeina, - suurzgė. - IR KAIP? Tikriausiai net plaukt nemoka. - pasipurtė ir piktai ėmė mataruoti uodega.

Vakarė nužvelgė Audrą.
- Nemokėdami teritorijų? Ir nemokėdami plaukt? Tai kaip gali išeit? - subambėjo ir vadė. - Laikai visai pasikeitė.. dingo visi padorūs mokiniai, liko vieni ištižėliai ir įžūlieji, - suprunkštė katė. Kaip gerai, kad atsirado ir bendraminčių, nes taip sau mintyse peikdama mokinius vadė jautėsi kaip kokia senolė.

- Dėl plaukimo nežinau, - sukniaukė. - Galbūt moka, bet teritorijų girdėjau, kad nemoka ir nuklydo prie griaustinio tako, kur pabaisa sutraiškė leteną, - nejausdama nė kiek kaltės ar panašiai kalbėjo Audra. Taip, tai buvo jos dukra, bet Šerkšnapėdžio mirtis buvo sunkesnė. Ugniažolė pasirūpins sutrinta letena. - Jiems reikia taikyti griežtas bausmes, už kurias jie verktų kruvinom ašarom, - Audra kalbėjo ir kalbėjo.

- Čia dabar kas? - susiraukė Vakarė. Buvo taip įpratusi, kad bausmes dalija Debesų Uodega, kad pati visai nebesirūpino mokiniais.
- Kam čia sutraiškė leteną?.. - nepatikliai paklausė.

- Meškaletenė, Dyglio mokinė, - sukniaukė. - Ugniažolė jį kaltina, kad taisai neišmokė jos teritorijų, bet aš jo nekaltinčiau. Mokiniai nemokantys teritorijų NEKELIA LETENOS IŠ STOVYKLOS, - pabrėžė paskutinius žodžius. - Net kačiukai tikriausiai tai žino. - Atsiduso. - Ji mano dukra...tikriausiai tinkamai aš jų neišauklėjau. Bet kiek kartų kaliau į jų mažas galveles, kad iš augyklos draudžiama eiti vieniems, kad už stovyklos begalės pavojų...

{Blogas tėvo kraujas.!! :DD}

- Baisu, - užjaučiamai sumiaukė katė ir papurtė galvą. - Ir kaip dar taip nutinka.. - neatsistebėjo ji. Žinojo, kad Audra puiki karė. Lyg ir norėjo paklausti, kas kačiukų tėvas, bet susilaikė. Gi labai nemandagu, o buvusi valdovė tikriausiai ir šiaip neatskleistų.

[tikriausiai .D]

Audra dar kažką sumurmėjo ir palinksėjo galva.
- Jūsų urve nebe trys ar keturi grobiai, - pakraipė ūsus katė, bet iš vietos dar nepasijudino.

- Aha.. visai neblogai būtų paėsti.. bet va, ją dar reikia patreniruoti, - galva parodė į Gauruotąją Leteną. - Plaukimo beveik nemoka, - sukrutino ūsus.

Audra sukarpė ausimis.
- Einu pamedžiosiu tada atnešiu jums čia grobiu ir eisiu mokyti Sidabro Letenos, - linktelėjo ir įbrido į upę. Perplaukė ją ir dingo.

- Puiku, - patenkinta sumiaukė katė ir pažvelgė į abi mokines. Gauruotąją Leteną ir Šviesos Leteną.

Audra įplaukė į stovyklą ir prie vadės padėjo paukštį.
- Kitą nunešiu Lapų Šnaresiui, - murktelėjo ir nubėgo.

Vakarė linktelėjo ir ėmė ėsti paukštį, kurių tikrai reta jų teritorijose.

Trenksmapėdis buvo nulinkęs ausis, jis viską girdėjo. -Bet kaip ? Aš tikrai neesu niurzgėjęs panosiai. Bet buvau iš stovyklos išėjęs nemokėdamas teritorijų, bet juk aš būnu netoli... - Mums kalbėtis draudžiama tik kai mokiniais būnam, o kai tapsim kariais tada galėsim kalbėtis...-Galvojo antakius suraukęs katinėlis. Mokinys atsistojęs nutapeno link vadės.
-Trumpam einu pamedžioti. - Sumiaukė ir perplaukė upę, nubėgo.

- Mhm, - suniauzgėjo ji dorodama savo paukštį.

Trenksmapėdis atbėgo. Mokinys perplaukė upę ir atsisuko į vadę.
-Skanaus. - miauktelėjęs nubėgo.

Nuplaukė medžioti grobio.
__________________

Grįžo. Nekaip sekėsi, todėl grįžo be grobio.

Mokinys atėjęs atsitupė ir laukė vadės, kol ji pabaigs vesti pamoką Gauruotajai Letenai.

Isplauke.

-------

Parplauke su grobiu.

Atejes jis ibrido i vandeni ir jame atsitupe. Su slapia letena eme prausti savo purvina snukuti. Nusiprauses, jis panere po vandeniu keletui sekundziu ir islipes i kranta nusipurte. Nuejo.

Trenksmapėdis pajutęs lietų nutapeno slydinėdamas prie gretimo medžio. Po juo palindo ir atsitupė. Katinėlis prunkštelėjo kai pamatė savo brolį plaunant išmatas nuo kailio.

Vaistytoja sunkiai perplaukus upę nusipurtė kailiuką ir nubėgo tuoliau.

Trenksmapėdžiui atsibodo tupėti prie upės, jis atsistojo pasipurtė nuo savęs vandenį ir slydinėdamas, bandydamas normaliai eiti, nutapeno iki vaistytojos urvą, patikrinti kaip sesuo laikos.

Pažvelgė į Šviesos Leteną, tada į mokytoją.
- Jau galime eiti plaukioti? - paklausė.

- Aha, - linktelėjo Vakarė ir suėdusi savo paukštį užkasė likučius. Mostelėjusi uodega ji nubėgo.