Stovyklos vidurys

- Ką ten sakei? - paklausė jo vadė, mat neišgirdo.

Dyglys šyptelėjo vadei.

-Sakau ,kad žieminį kailį jau reikia mesti ,jeigu nenori prakaituoti vasarą.-tarė Lapų Šnaresys.

Karė atėjo vis čiaudėdama ir kosėdama.

Dyglys pažvelgė į karę.

Lava atsisuko į Dyglį ir šiaip ne taip išspaudė šypseną.

Lapų Šnaresys atsisuko į Lavą.
-Kaip čia slogą pasigavai?

- Ne tik slogą... ir kosulį...- atsidususi pažvelgė į brolį.

-Vargšeelė..-sukniaukė katinas.-Po balas nebraidžiok.

- Kad aplink vien balos, - sumurmėjo Dyglys.

-Žaidžiam tiesą drąsą? Žiauriai nuobodu.-sumiaukė senolis.

- Aa.. - Vakarė sudvejojo. Su Lapų Šnaresiu žaisti jai nelabai norėjos.. tas gi patirties turėjo dvigubai daugiau už ją.

- Nesu žaidus... galim pažaisti..- gūžtelėjo pečiais ir tuo pačiu nusikosėjo.

Katinas atskubėjo čia čiaudėdamas.
- Eii, jūs čia kažką žaisit? Tiesą, drąsą? Ooo čia kažkas įdomu...- murktelėjo Trenksmas ir įsitaisė šalia senolio.

Dyglys tingėjo žaisti, todėl nusprendė klausytis ir stebėti.

- Tai žaidžiamm?- miauktelėjo atsisukęs į Lapų Šnaresį.

-Žaidžiam.-nusikosėjo Lapų Šnaresys - gražiausia - jį apkrėtė.-Trenksme - tiesa drąsa?

Katė kelis kartus nusičiaudėjus ir nusikosėjus pažvelgė į Trenksmą ir senolį.

- Hmm.. sunku pasirinkti...- nusičiaudėjo karys,- galbūt...na tebūnie tiesa..
Taręs pažvelgė į Lapų Šnaresį.

Vakarė pamačiusi, kad potvynis nuslūgo it kulka nulėkė prie įėjimo.

Lava pastebėjo, kad potvynis nuslūgo. Apsidžiaugusi nulėkė prie įėjimo.

Katinas pasipurtė, nes buvo užsnūdęs. Tačiau dabar nebebuvo pavargęs, bent kiek pailsėjo. Kelis kartus skardžiai nusikosėjęs, pažvelgė į senolį ir atsiduso. Šis tebetupėjo, kaip betupėjęs. Vėl nusikosėjęs nubėgo, nes pastebėjo, kad potvynis pagaliau baigėsi.

Dyglys nubėgo kažkur

Lava atėjusi atsitūpė ir apsidairė. Taip ilgai dairėsi, kol galiausiai ėmė laižytis kailį ir kažką mąstyti.

Dyglys atėjęs atsitūpė.