Stovyklos vidurys

Dyglys piktai nužvelgė senolį.
- Nežinau.

Lapų Šnaresys graudžiai pažvelgė į išraiškingą Vakaro Žvaigždės užpakalį ir šiaip ne taip patraukė žvilgsnį į vandenį.
-Nejau teks miegoti ant kietos žemės?-atsiduso ir atsigulė.

Trenksmas tik žiūrėjo į visus įniršęs.
- Kam tas vanduo? Kas jį sukūrė ?!! - urzgė jis.

- Nekaltink vandens, Trenksme- suurzgė mokinė atdribusi prie stovyklos vidurio- Nors aš negalėsiu nueiti link mėnulio akmens, aš vistiek nepykstu.
Užšokusi ant samanotos akmens ji pasiraižė ir atsigulė ant jos.

- Vanduo kaltas,- suurzgė ant vaistytojos mokinės,- aš turiu būtinai ten būti..

[ kodėl tavo rangas Karys/karė? ]

- Ne būtinai- sukniaukė mokinė ir ėmė dildyti savo nagus, keldama baisų garsą.

[Per senųjų kačių savaitę buvau įdėjusi karė, nu nes Poliarinė Tyla ir Srovės Riksmas buvo karės, tik pamirštu pakeisti]

- Būtinai,- sušnypštė ant Nakties Pėdos ir netikėtai nusičiaudėjo.

Mokinė pakėlė galvą ir išsigando. Ką sakė dvasios tai tiesa, artėja baisi liga.
- Tr... Trenksme, tu sloguoji. Ateik į mano urvą- sukniaukė Nakties Pėda ir atšubavusi pas karį ėmė jį apuostinėti.

- Ten gi pilna vandens,- suurzgė ant Nakties Pėdos ir vėl kelis kartus susičiaudėjo.

Lava keistai nužvelgė Trenksmą ir Nakties Pėdą, kol galiausiai pačiai pasidarė šalta. Galbūt dėl vandens, gal dėl tokio oro, o gal žvaigždės klano kaltė, tačiau katė vėl nusipurtė nuo šalčio. Po kiek laiko nežymiai nusikosėjo, paskui nusičiaudėjo. Ir taip kelis kartus pačiaudėdavo, kelis kartus pakosėdavo, kol galiausiai viskas susimaišė.

- O ne... O ne!- issigandusi tare Nakties Peda jau kalendama dantimis. Ir Lava susirgo. Gal dvasios taip specialiai padare? Pribegusi prie Lavos ji sukniauke:
- Abudu, Trenksne ir Lava, eikite link mano urvo. As jus pagydisiu...
Nusisukusi mokine dar pridure tyliai:
- Jei tik mokesiu.

- Suimk save į letenas, ir man nereikės rinktis. Nei vienas karys daugiau nesielgia kaip naminukas, tik tu nuolatos inkšti ir nė kiek nepadedi klanui, - pyko ant Trenksmo vadė.

Trenksmas tik sušnypštė ant Vakaro Žvaigždės ir pašnairavęs į Lavą, nuslinko paskui Nakties Pėdą.

Lava žvilgtelėjo į vadę ir brolį, tada pasipurčiusi nuėjo į vaistytojos urvą vis čiaudėdama ir kosėdama.

- Ir nešnypšk ant manęs, o tai bus blogai, - prisimerkė katė ir nulydėjo anūką akimis. Pakraipė galvą, Srovės Riksmas visai nedavė jam drausmės kai buvo mažas, dėl to ir išaugo toks išlepęs. Ji atsiduso supratusi, kad turi tik vieną gerą anūkę - kol kas dar mokinę, Sruvenančiąją Leteną. Žaliažiedė pabėgo, iš Trenksmo nieko gero.. Kaži, gal čia kaltas blogas tėvo kraujas?.. - susimąstė Vakarė.

Lapų Šnaresys pasirąžė ir sarkastiškai tarė:
-Upės klanui reikia daugiau normalių karių..-patylėjo.-Gal pasigaminam?

[Bet tai ale kaip atspėjau, taigi Akmenširdis buvo pusiau perkūnietis, pusiau vėjietis. :DD]

Vakarė nusprendė ignoruoti sakrastišką Šnaresio frazę ir ėmė praustis leteną.

-Vakaaaaaree.. Tu man visada patikai..-pradėjo savo meilikavimus Lapų Šnaresys.

- Žinau, - žaviai sumirksėjo vadė.

Lapų Šnaresys koketiškai sukikeno, ir kaip su vėduokle pasivėdavo savo snukį uodega.

Dyglys nužvelgė senolį ir atsiduso.

Vakarė tik vyptelėjo, nes matė senolį kaip.. senolį, be dantų, kvailai išsišiepusį..
- Tau toli iki.. kad ir iki Dyglio! - miauktelėjo jam vadė ir mirktelėjo savo senąjai meilei - Dygliui.

-Manau ,kad normalus katinas ar katė per gyvenimą turi turėti mažiausiai dvi poras.-sukniaukė Lapų šnaresys.-Kaip kitaip pratęsti giminę?

- Cha, tu pavėlavau. Aš tris turėjau, - ėmė juoktis katė.

-Aš dvi.-sumurmėjo katinas tyliai. Beveik niekam nepasakojo apie savo asmeninį gyvenimą, o jeigu ir pasakojo tai labai labai nedaug.