Stovyklos vidurys

Mokinys nusprendė neiti su Nakties Pėda ir pasuko link stovyklos. Pamatęs Debesų Uodegą pašiaušė kailį. Turi susitaikyti, juk gyvens dar begalę mėnuliu toje pačioje stovykloje. Priėjęs padėjo jai po letenomis žuvį.
- Čia tau, - miauktelėjo.

Dyglys nužvelgė anūką.
- Kaip sekasi?

- Ne kaip, - tarė. - Susipykau su ja. - Gūžtelėjo. - Ji neleidžia man kalbėti, kol nepakelsiu uodegos, muša mane už netaisyklingus atsispaudimus, nors jie yra visai normalūs.

Dyglys nusijuokė.
- Debesų Uodega viena išgeriausių klano karių ir mokytojų. Ji buvo tavo motinos mokytoja. Tik ji tave gali padaryti tikru kariu, - lyžtelėjo mokinį.

- Ji mano mamą pavadino kvaile, - susiraukė ir jau dingo noras taikytis su ja, bet žuvies nepasiėmė, lai daro su ja ką nori. - Ji sakė, kad aš niekas.

- Šiuo metu tu ir niekas esi. Būsi kažkas kai tapsi kariu...Būsi kažkas kai užimsi aukštesnį postą nei karys. Būsi kažkam labai brangus kai suaugsi ir bus metas susilaukti palikuonių, - sukniaukė jam į ausį, - Mažiau kreipk dėmėsį į patyčias, o labiau ir stipriau treniruokis.

Šerkšnapėdžis neteko amo.
- Ir tu manai, kad niekas? Ir kaip man mažiau kreipt dėmesį į patyčias, jeigu ji dar ir tranko mane savo letena ir nagais? Net kalbėt neleidžia, - skundėsi mokinys ir nervingai mataravo uodega.

Dyglys atsiduso.
- Tu nesupranti. Ji tave ruošia sunkiems išbandymams kurie laukia tavęs ateityje. Gal kai šiek tiek paaugsi suprasi ir padėkosi jai už tas sunkias treniruotes kurios padarė tave tikru kariu.

- Bet įžeidinėjimais ji nieko nepasieks! - suburbėjo.

- Užteks , - atsiduso, - Gal nori, kad ką nors papasakočiau tau apie upės klaną ir kitus klanus?

- Jeigu ji nesiliaus manęs įžeidinėjus per pamokas, aš paprašysiu vadės, kad pakeistų man mokytoją, - burbtelėjo. - Gerai.

- Prarasi gerą mokytoją...Ką norėtum sužinoti?

- Bet ji TYČIOJASI, - dar kartą pakartojo. - Apie visus klanus. Kiek jų yra?

- Iš viso yra yra keturi klanai. Upės, šėšėlio, perkūno ir vėjo. Tai pat dar yra žvaigždės klanas, bet į jį patenki tik kai numiršti. Kaip jau žinai mes gyvename upės klane. O patys upiečiai garsėja savo kailio švarumo, gebėjimais gerai plaukti. Mūsų pagrindinis maistas - žuvys. Šėšėlio klano katės yra mūsų sąjugininkės. Tik su šiuo klanu mes geriausiai sutarem...Šėšėliečiai turbūt vienintelės katės kurios be garso gali slinkti pamiškiu naktį ir moka išlipti iš pelkės jai į ją įkrinta. Pagrindinis maistas - gyvatės, žalčiai. Perkūno klano katės...Mes dažnai jas vadiname perkūnžiurkiais. Pasižymi silpnu proteliu ypač mokiniai. Gerai orentuojasi miške. Su perkūno klanu mūsų santykiai visada įtempti, nes jau nuo seniai mes nesutarėm su jais. Turbūt visa nesantaika prasidėjo nuo to kai mums prireikė daugiau teritorijų ir mes pasirinkome perkūno klano miškus kuriuose pilną grobio. O dabar mums priklauso upelis. Vėjo klanas. Jie garsėja savo miklumo, greitumo. Sakyčiau pakankamai protingos katės, bet visko būna. Su jais mes santykių kaip ir nepalaikom, - sukniaukė.

- Perkūnžiurkiai, - nusijuokė. - Jos išties tokios kvailos? Tikriausiai kovojant būna lengva, - svarstė Šerkšnapėdis.

- Na jei kadanors pamatysi perkūno klano vadę pažvelk į jos šoną ir pamatysi mano dovanotą randą, - mirktelėjo prisiminęs kaip greitai pasibaigė jų kovą.

Debesų Uodega visą laiką ramiai ėdė žuvį. Kai baigė pasijuto šiek tiek patenkinta mokiniu ir kruopščiai išsilaižė savo kailį. Tuomet atsistojo ir nuėjo arčiau kačių ir nusilenkė Dygliui kaip ir pridera žemesnio rango kariui ir laukė kol jis lieps jai ką nors padaryti.

Dyglys šiek tiek pamalonintas karės elgesiu linktelėjo.
- Šiandien poilsio diena, bet vistiek reikia pamedžioti ir pamaitintą klaną, - Dyglys pasipurtęs pažvelgė į dangų, - Aš tai pat keliausiu į medžioklę, o tave tai pat įdarbinu išmokinti mokinius tvarkingai sutvarkyti urvus, - sukniaukęs laukė kol karė pakils.

-Galiu padėti medžioti ir pažymėti klanų ribas.-žvitriai tarė Dygliui.-Kol visi prabus praeis dar daug laiko.

- Tu teisi. Kol ta valkata vis čia slankioja reikia kas dieną kruopšiai patikrinti teritorijas. Tu žymėsi Upės , tarpeklio, ir užgrobtų teritorijų plotus, o man bus likusios, - sukniaukęs nubėgo.

-Taip, ginklanešy.-linktelėjo Debesų Uodega.-Ir vėl Pragaro Paukštis?
Nubėgo.

Šerkšnapėdis vyptelėjo kai visi nuėjo ir apsižvalgęs pats nupėdino.

Šaltoji Pėda bėgiojo, mankštinosi, laukdamas gal ateis jo mokytojas.

Dyglys atėjęs nužvelgė mokinį.
- Atleisk, Šaltoji pėda, - gailiai sukniaukė, - Bet turbūt jau keletą mėnulių nemiegojau, - kniauktelėjęs susirietė, pradėjo snausti, - Pravesiu pamoką vėliau...- dar sumurmėjo.

Šaltoji Pėda labai nuliūdo, kad tik atėjęs Dyglys užmigo. Negalėjo pasakyti geros žinios. Nuleidęs galvą tyliai nutipenio.