Įėjimas

-Na dar keli žingsniai.-Sumurkė.

Trenksmas nežymiai linktelėjo. Lėtai ir atsargiai žengtelėjo kelis žingsniu, bet vėl paslydo ir išsiteškė.

Žaliažiedė prabėgo ir matė kaip Trenksmas tėškinėjasi ir nesugeba dorai ledo pereiti. Suprunkštė... Nevykėlis.
- Stovėk ramiai ir neįsitempk. Nežiūrėk į letenas ir žvelk į priekį. Eik atsargiais žingsniais ir nesikabink taip stipriai nagais, nes ledą perlauši. Vos išleisk nagus, kad prilaikytum save ir eik stabiliai, laikyk liksvarą. Gal tada išmoksi...- pašaipiai atsiduso ir ramiai perėjus ledą nuėjo,- Nevykėlis ir Dulkė... Puiku,- suburbėjo panosėj sau pačiai.
_________________

Grįžo pažymėjusi teritorijas ir susinervinusi kiek slystelėjo ant ledo, bet nenusivožė. Kiek pasitempė ir toliau pikta nuėjo.

Karė pakelė karį ir nustūmė iki kito kranto. Kartu nulipe nuo upės nuęjo iki karių urvo.

Trenksmas atėjęs pažvelgė į užšalusią upę. Atsargiai užlipo ant ledo vos išskėstais nagais ir lėtais žingsniais ėjo ledu link kito kranto. Pagaliau perėjęs ir atsitūpęs krante atsikvėpė. Tada įlindo į namelį "Bananą" ir atsigulė ant samanų.

Vakarė išbėgo į medžioklę.
~~
Grįžo per ledą nešina grobiu.

Žaliažiedė lėtai nupėdino iki įėjimo. Net nebekreipė dėmesio į ledą, pereiti jį jai buvo vienas juokas. Išėjusi iš stovyklos dar pamatė kažkokį namelį ir Trenksmą. Pažiūrėjo, pašaipiai šyptelėjo ir nuėjo.

________

Grįžusi į stovyklą lėtai perėjo ledą ir nuėjo.

Moknys atbėgo ir atsitūpė prie upės.

Žaliažiedė priėjo prie mokinio ir atsitūpė. Tas bestovėdamas užsnūdo ir tupi sau. Norėjo labai smagiai nustebint, ir kaip tik jis atsikels ir ją pamatys, tai ji jam sapnuosis visada. Ooo... iš pat ryto pamatyti mokytojo veidą. Baisu. Gal taip savo pareigų mokytis neužmirš.
_________________

Neiškentė, nes ir pati norėjo miego. Atsistojo ir paėmė Šaltapėdį už pakarpos. Nusinešė.

Žibuoklė ledu išėjo iš stovyklos ir nubėgo pažymėti teritorijų.
__________

Karė grįžo ir patraukė į vaistytojos urvą.

Atėjo ir pradėjo laižytis savo ūsus ir galvoti apie saulėtas vasaros dienas.

Atbėgusi pasisveikino su Lapų Šnaresiu ir sustojo orie upės.

-Kur eisi?-nuobodžiaujančiu tonu paklausė katinas.

-Niekur, tiesiog... Ech... nevarginsiu savo problemom.-Pasakė ir atsisuko į šnaresį.

O Trenksmas sau miegojo kitame krante, namelyje "Banane".

Lapų Šnaresys pažvelgė po krūmų snaudžiantį Trenksmą.
-O jis neturėtų budėti?

-Nežinau.-Tarstelėjo ir perėjusi upę pajudino Trenksmą, kad pabustu.

Lapų Šnaresys nusižiovavo ir iššiepęs nasrus liežuviu pradėjo valytis dantis.

Tačiau karys miegojo jau kelias dienas ir dar dabar temiegojo.

Lapų Šnaresys atėjo prie Trenksmo, užkasė jį su lapais, sniegu ir panašiu šlamštu ,kad jam ne tik patogiau būtų žiemos miegą miegot ,bet ir šilčiau.

Karė pažvelgė į Lapų Šnaresį ir pakėlė vieną antakiuką.
-Į ką jis tau panašus? Mešką?-Paklausė ir sukrizeno.

-Gaaaaal..-Lapų Šnaresys giliai nusižiovavo ir iškėlęs savo užpakalinę koją pradėjo praustis savo reikalus.

Karė viską nuimė nuo Trenksmo ir išsitempė ji laukan ant sniego.

-Tikriausiai jį reikėtų partemti į urvą.-Šnaresys pradėjo baksnoti katiną pėdute.

Karys buvo visas purvinas, tad pradėjo jį prausti. Baigusi lyžtelėjo jo šaltą nosytę.