Įėjimas

- Taip, - sukniaukė katytė.

- Gerai- murktelėjo kačiukė- Aš einu paieškoti žolelių vaistytojai. Siurprizas, jeigu paklaus manęs kur aš esu, tai sakyk, kad renku žoleles.
Nelaukdama atsakymo Nakties Pėda užšoko ant samanų ir galinėmis kojomis atsispyrusi perčiuožė ledą. Išlipusi ji vikriai nubėgo į mišką.

Karė nulydėjo mokinę akimis. Prunkštelėjo.

Tik dabar grįžusi nuo medžių atsitūpė prie upės nenorėjo eiti į stovyklą tad nuėjo pamedžiot.

Kačiukė įsibėgejusi šoko ant samano taip greitai, kad net nereikėjo spirtis. Samanos greitai atčiuožė prie stovyklos. Linktelėjusi budinčiai nubėgo.

Atbėgusi atsitūpė vėl prie upės ir tylėjo.

Karys tupėdamas kitame krante atsiduso. Nesulaukė jokios pagalbos, tad suėdė sugautą paukštį.

Karė atsargiai perėjo ledą ir atsitūpė prie Trenksmo.
-Sveikas.

- Labas, gal žinai kaip pereiti per ledą?- paklausė karys.

-Kaip matai ką tik perėjau.-Pasakė ir šyptelėjo.

- Bet aš nemoku...- atsiduso karys.

-Svarbu klausyt ir atsargiai lėtai ženkti, kad neįlūžtų.-Užlipo ant upęs ir sustojo laukdama kol prieis Trenksmas.

Katinas nežymiai linktelėjo. Tada užlipo ant ledo ir paslydęs išsiteškė.

Karė pričiuožiė prie Trenksmo ir jį pastatė ant kojų.
-Išleisk nagus ir jais kabinkis į ledą.

Trenksmas išskleidė nagus. Tada pabandė atsistoti, bet niekaip neišėjo.

Karė pritūpusi pakėlė Trenksmą ir po juo palindo.Tada kai jis pakankamai stabilias stovėjo iš po jo iščiuožė.
-Eik lėtai ir visais nagais kabinkis kad nenukristum.

Upietis įsikabino nagais į ledą ir taip stovėjo. Niekur nejudėjo iš vietos. Bijojo. Mat jam pasigirdo, kad trakštelėjo ledas. Nors jis visai netrakštelėjo, nes Trenksmas buvo lengvas, kaip pūkelis.

-Dabar bandyk eit iš lėto.-Šyptelėjo.

Trenksmas lėtai padėjo vieną žingsnį, paskui kitą. Bet tuo metu sutraukė nagus ir paslydęs ant ledo išsiteškė.

-Mielasis,-lyžtelėjo Trenksmo snukutį.-Atsistok ir kai eini neįtrauk nagų. net jei ir kristum.

Trenksmas linktelėjo. Atsistojo išskleidęs nagus. Ir atsigręžė... taip... buvo paėjęs vos vieną žingsnį ir kelias iki kito kranto atrodė toooks ilgas...

Karė priėjo ir buvo šalia Trenksmo.
-Na eime?

- Aha...- kniauktelėjo Trenksmas ir stovėjo susikaupęs.

Karė paėjo į priekį ir laukė Trenksmo.

Karys lėtai žengė dar vieną žingsnį jį priekį ir atsikvėpė.