Įėjimas

Katinas pauodęs orą atsiminė, kad jam reikėtų pažymėti teritorijas. Draugiškai lyžtelėjęs Lavą nuplaukė.

Karė linktelėjo Dygliui ir ėmė laižytis kailį.

( Rašau už abi kates ( Žibuoklė ir Žaliažiedė))
Katės sunkiai tempėsi samanas. Kiek nutempdavo dalį, grįždavo ir vėl atsitempdavo dalį samanų, kol pasiekė stovyklą. Žaliažiedė sušuko Lavai:
- Lava, mes atitempėme samanas. Atplauk į šį krantą, kad galėtume visos trys jas iškart pernešti per upę, o tada jau nereikės jų murkdyti. Taip bus paprasčiau, jos sušlaps savaime, bet... samanų daug, tad teks gerokai paplušėti.
Abi katės pasiėmė po mažą dalį samanų ir perplaukė upę. Padėjusios kitame krante jau sušlapusias ir prisigėrusias vandens, vėl perplaukė upę ir grįžo antram reisui. Taip plaukiojo ir plaukiojo vis nešdamos po dalį samanų.

Parėjęs padėjo katėms perplukdyti samanas.

Žaliažiedė betriūsdama šyptelėjo Dygliui.
-Ačiū, matai, rengiame spąstus kitiems klanams...

- Jau viską išsiaiškinau, - šyptelėjo karei. Toliau dirbo.

Lava įšoko į upę ir darė kaip paliepė Žaliažiedė.

Likus mažam kiekiui Žaliažiedė pasispartino.

Pagriebęs sauja samanų perplaukė upę. Išlipęs iš jos nusipurtė. Padėjo samanas ant žemės. Kitame upės gale liko tik kelios saujos samanų.

Karė paėmusi paskutinęs samanas nuplaukė į krantą ir pati išlipo jame.

Žaliažiedė buvo patenkinta, kad pabaigė bent jau pirmą plano dalį.
- Šaunu! Ačiū, kad taip geranoriškai sutinkate padėti. įdomu kaip sekasi kitiem...- pasvarstė ji ir kiek palūkuriavo.

- Kaip suprantu tu viską organizuoji, - stebėjosi katės orginalumu,- Duobes kasate prie kiekvieno urvo?

- Gal jiem reikia padėti?- tyliai kniauktelėjo.

- Duobių kasimas varginantis darbas ir tai reiktų atlikti pamainom.

Lava pritarė Dygliui.

- Taip. Liepiau... na paprašiau, kad Trenksmas su Žiedadulke padirbėtų. Kasa duobes maždaug kas du lapės ilgius viena nuo kitos giliau miške už kiekvieno urvo ir kitame upės krante, taip pat už kiekvieno urvo. Jie kartu paėmė ir mano naująjį mokinį- Šaltapėdį. Nenoriu, kad jis įprastų dykaduoniauti,- šyptelėjo ji,- Aš irgi taip manau. Palaukime kol jie prisistatys, manau tikrai neturės tiek valio, kad pabaigtų taip greitai. Ryt visi pasistengsime pasiskirstyti vietas, iškasime duobes, o tada pripildisime šlapiomis samanomis. Tie įsilaužėliai nesupras kas juos ištiko. Aš jau bandžaiu tai padaryti prie mokinių urvo. Samanos visiškai susilieja su žeme.

- Puiku , - jis šyptelėjo.

Trenksmas atėjo čia su Žiedadulke. Abu buvo pavargę, bet kadangi Trenksmas buvo dauuug ištvermingesnis, jis nebuvo toks pavargęs, kaip Žiedadulkė.

Kai jie atėjo ji vos laikėsi ant kojų.

Mokinys atbėgo ir sustojo prie savo mokytojos.

Ginklanešys nužvelgė kates.
- Puikiai padirbėta. Dabar darbą peremsiu aš, Lava, Žaliažiedė.

-Mhm...-ji sumurmėjo tyliai, kad beveik nieks jos neišgirdo.

- Pailsėk ,Žiedadulke,- sukniaukė, - Tu išvargus.

-Šaltapėdi, ar žinai kur mokinių urvas?-Paklausė Žiedadulkė.

-Na nežinau Žibuoklė nerodė.-Pasakė mokinys.