Įėjimas

- Eik... Tau reikia pailsėt,- viduje piktdžiugiškai kikeno, o išorėje buvo rami ir nė velnio Tu nesuprasi ką ji galvoja. Žaliažiedė buvo gera vaidmainė, todėl buvo sunku kažką joje įžvelgti. Ką Trenksmas galėjo suprasti, tai tik tai, kad jo sesuo juo rūpinasi ir myli, o viduje...

Trenksmas vėl keistai pažvelgė į sesę. Vėl įžvelgė, kad sesei ypač nepatinka, kad ji draugauja su Žiedadulke. Dabar jis norėjo atitrūkti nuo pasaulio ir ilgam laikui palikti šį pasaulį, o gal ir visam...

- DABAR!- suriaumojo ir pažystamai garsiai per visą stovyklą suriaumojo ir Griebusi už nenaudelio pakarpos nutempė link vaistytojos urvo.

- Aš Tave palydėsiu,- Žaliažiedė viduje strakaliojo, o išorėje ramiai sau nupėdino link vaistytojos urvo.

Katinas atbėgęs čia staigiai pasičiupo samanas ir nusigavo per ledą iki kito kranto. Atsitūpė ir žaibavo akimis.

Žaliažiedė atbėgo prie įėjimo ir sustojo prie kranto.
- Vistiek teks grįžti, o kai grįši... pasveiksi ir gulėsi vaistytojos urve,- šaltu veidu, visai kaip Akmenširdis , pasakė ji.

- Negrįšiu. Niekada! - suriko Trenksmas nė nesuprasdamas ką daro, lyg jo kūną valdytų kokia pikta dvasia.

- Jis turi eiti į vaistytojos urvą, kitaip pasigailėsi. Ir dar kaltins mano globėją ir mane.

Žaliažiedė įpyko. Ėmė šaukti kaip kadaise ant jos šaukė Akmuo:
- Na ir negrįšk! Pažiūrėsim kaip tarp valkatų gyvuosi, jei nebūsi suėstas, jautruoli!

Katinas kiek krūptelėjo išgirdęs tą balsą. Bet paskui sušnypštė.

Kačiukė sukikeno ir prisiglaudė šalia Žaliažiedės.

Žaliažiedė tik nusijuokė.
- Niekas Tavęs ir nepasigestų. Nebent Tavo ta dulkė,- nusivaipė.

Trenksmas apie nieką negalvojo tik urzgė ir visai nekreipė dėmėsio, kad kas kart nusičiaudėdavo. Išvis į nieką nekreipė dėmėsio.

Žaliažiedė pažvelgė į jį atšiauriu žvilgsniu ir nuėjo. Neturėjo su juo daugiau apie nieką kalbėti.

Kačiukė kikeno ir net nepajuto kaip tikras kraujagerys šyptelėjo.

Karys urzgė ir žiūrėjo į tolius.

- Gal tau atnešti žuvies, Žaliažiede?- pasiūlė kačiukė karei ir mirktelėjo jai.

Trenksmas sušnypštęs nuėjo.

Pamačiusi, kaip visi išsiskirstė ji pasipūtusi pasiklojo samanas, atsigulė ir apgaubė save uodega.

Karys grįžo iš nesėkmingos medžioklės. Bet tai jam buvo nesvarbu. Viskas nesvarbu. Geriau mirtų.

- Pasakysiu vadei- pasipūtusi atsistojo ir nuėjo link vadės urvo.

- Oj, oj išsigandau,- nusišaipė Trenksmas tupėdamas kitame krante.

Dyglys atėjęs pažvelgė kitame krante esantį Trenksma. Atargiai perėjęs ledu atsitūpė prie anūko.
- Viskas gerai?

Žaliažiedė sustojo kitame upės krante ir stebėjo kaip Dyglys perėjo ledą. Žaibavo akimis į Trenksmą.

- NE!- suurzgė ant Dyglio.