Įėjimas

Vakarė grįžo į stovyklą.

Žaliažiedė įplaukė į stovyklą ir nuėjo.

Dyglys miglotois akimis žvelgė į tolį. Gal ir blogai padarė dėl to kačiuko? Gal jam reikėjo pasiaukoti vardan klano? Dyglys atsiduso.

Katė pažvelgė į Dyglį. Sumišusi ji svarstė, ką ji jam jaučia.

Pajutęs šilumą prie šono pažvelgė į Lavą. Nusišypsojo.

Lava taip pat šyptelėjo Dygliui.

Dyglys sumurkė. Buvo gera jausti šilumą tokią žvarbią dieną.

Karė užsisvajojo. Keistas tas dalykas meilė. Vieną dieną kankiniesi dėl jos, kitą dieną ją atrandi iš naujo. Tada pažvelgė į Dyglį ir tyliai sumurkė.

Pradėjo saldžiai murkti.

Žaliažiedė sakė tiesą. Kad ateis kažkokia diena, kuri gyvenimą pavers geresniu. Tai buvo ši diena... Katė prisiglaudė prie Dyglio. Ir nežinia dėl ko. Ar dėlto, kad jai patiko jis? Ar tiesiog, kad sušiltų? Tikriausiai dėl abiejų... Karė tyliai murkė, kad jos murkimą galėjai išgirsti tik įsiklausęs.

[ Žaliažiedė? : DDDD]

Aplink tvyrojo tyla todėl Dyglys puikiai girdėjo Lavos murkimą. Pasitryne snukučiu į jos baltą kailį.

[ nummm žaliažiedė, o kas yyyy ? ]

Karei pasidarė šilčiau. Tačiau ne vien dėlto, kad Dyglys buvo prie jos prisiglaudęs. Bet ir dėl kito dalyko. Dėl to neapsakomo jausmo... meilės...

[ Ne taip perskaičiau ;DDD]

Dyglys toliau murkė. Jautė tai pat šiltus jausmus.

Lava nepaisė to, kad Dyglys teturėjo pusė uodegos. Meilėje ne grožis svarbiausia... Katė lyžtelėjo katino ausį ir toliau tyliai murkė. Atrodė, kad jie niekad neprakalbės.

[ greičiau atrašinėk :DD Ir beje aš tuoj varysiu į šūliaką. vakare dar galėsim pasirašinėt :]]] ]

[ Aš jau turiu eiti]

Dyglys lyžtelėjo katės nosį.

Karė lyžtelėjo savo leteną ir tyliai murkė tyloje.

[ bay, aš ir varau ]

Dyglys nesuprato savęs. Kaip jis taip gali greitai įsimylėti? Atsiminęs Varnalėšą jo snukis šiek tiek apsiniaukė. Kažin ar ji sveika?

Karė pasiražė ir ėmė laižytis kailį.

----

Po kiek laiko Lava išgirdusi vadės šauksmą nupėdino link Kreivosios Uolos.

Katė prabėgdama šyptelėjo Dygliui ir išbėgo į rytinę medžioklę.

-----

Lava grįžo į stovyklą su žuvimi ir paukščiu nasruose. Nupėdino link grobio duobės.

Katinas grįžo į stovyklą. Visiškai be grobio. O juk šiandien jam reikėjo pamaitinti klaną! Trenksmas atsiduso ir nuėjo link grobio duobės.

Trenksmas vėl atėjo čia. Jis buvo sumišęs. Šiandien nieko nesumedžiojo. O grobio duobė buvo tuščia. Jo pilvas gurgė iš alkio. Nes ir vakar tevalgė pusė paukščio. O šiandien nieko. Katinas kankinosi iš alkio.

Lava atėjo vėl čia. Atsitūpė. Pažvelgė į Trenksmą, kuris kankinosi iš alkio. Deja, ji negalėjo padėti... Ir pati buvo alkana, bet Trenksmas labiau. Karė atsiduso ir žvelgė į tolius.

Debesų Uodega atėjo ir šaldama įlindo į vandenį ir prisivertė plaukti. Buvo labai alkana. Pakeliui reikės pamedžioti ir pabandyti ką sužvejoti.
Be garso nuplaukė.

Šlapia, be grobio ji grįžo į stovyklą.