Senolių urvas

- Mnmnn...- murke kaciuke- Mama... Kraujas... Balta ir raudona... vadas... neviltins...

Žaliažiedė atsitempė savo mantą prie senolio urvo ir ėmė mintyse dėliotis ką darys iš pat pradžių, o ką gale. Patraukė visą šlamštą iš kitų urvų kuo toliau nuo medžiagų, kad nesusimaišytų ir atsidėjusi dalį jai prireiksiančių šakų, šakelių ir taip toliau į šalį, įžengė į senolio urvą. Kelis širdies tvinksnius pastebėjusi kaip per miegus vis nerimsta Šnaresys kiek nusijuokė, bet juokas greitai pradingo, kai jai toptelėjo, kad teks senolį pažadinti, mat reikia tvarkyti jo urvą... Žaliažiedė lėtai priėjo prie guolio ir sušnibždėjusi Uogytei "atsiprašau" labai gražiai išstūmė guolį iš urvo.Ką jis valgo, tas senolis, sveria turbūt toną! Ji pastebėjo kaip apsiniaukęs dangus, o ir vėjas kiek pastiprėjo, todėl skubinosi, kad tik vargšas lunatikas nepabustų, o tai dar nudirs kailį, kad peršaldyti jį nori.Įėjusi į urvą ir viską nusiaubusi bei nepalikusi nė kruopelytės šiaudų ar kitų šiukšlių, viską sumetė prie atliekų krūvos. Įlindusi po kelmo šaknimis ištraukė visokį šlamštą ir taip pat numetė į jam skirtą vietą. Nuo kelmo nuėmė nugramdė kelias pūvančias samanėles, o kriauklėmis ir akmenukais papuoštas sienas paliko be nieko. Visas grožybes užkabins kai apšiltins urvą. Taigi, visiškai ištuštinusi urvą iššlavė visas šiukšles ir nuvalė dulkes uodega. Iš atsidėtos dalies paėmusi šieno nubėgo po šaknimis iš padengė visiškai visą plotą šienu, paėmusi pušies šaką pribarstė sakų ir ištepė. Taip vanduo neprabėgs pro žemę ir šaknis, o sakai sunkiai praleis drėgmę ir prilaikys šieną, kuris dar labiau apsunkins vandens patekimą. Baigusi su urvu po šaknimis ėmėsi pačio senolio valdų. Taigi, pirma užtaisė plyšius pjuvenom, šakelėm, pritaisė nendrėmis ir kaikurias vietas sutepė pasilikusiais sakais ant letenų, kad tvirčiau laikytų. Baigusi, dar kartą prašlavė žemę, nes pribarstė visokių šiukšlių, o tada tolygiai padengė grindinį nendrių ir šieno sluoksniu. Paėmusi samanų, išgręžė kiekvieną, kad būtų puresnės ir sausesnės, patiesė ant pirmo sluoksnio. Paėmusi kelias šakeles ir nendrių bei daug šieno, supynė senoliui turbūt erdviausią guolį visoje stovykloje, įtaisiusi šilčiausioje vietoje dar įdėjo kelias samanas, kurias pritvirtino nendrėmis prie guolio. Taip senolis išsimiegos ir bus labiau patenkintas. Baigusi įrenginėti vidų, ji paėmė visas Lapų Šnaresio puošmenas ir pritaisė prie sienų. Tarp visų grožių radusi vieną labai patrauklią kriauklę, kiek prasidariusią viduje matėsi kažkoks baltas kamuoliukas, turbūt smulkus perliukas, ji prakando ploniausioje vietoje, su iltimi, skylutę ir pravėrusi tvirtą nendrę pakabino virš senolio guolio. Gal tai apsaugos vargšą nuo piktų sapnų. Išėjusi į lauką ji švelniai pakėlė senolį iš guolio ir užsimetusi ant nugaros nunešė į jo naują guolį. Pribėgusi prie Uogytės, paėmė ją uodega ir paguldė šalia senolio. Išardžiusi senąjį Šnaresio guolį, rado daug šiaudų ir nendrių, kurias kiek papildžiusi naujomis, prie įėjimo pritaisė užuolaidėlę. Išėjus į lauką nušlavė uodega visą šlabdribą, urvo sienų kraštus pridėjo šakų ir apipynusi šienu pritvirtino prie pačio urvo. Į išorinę sienų pusę, kur reikia, prikaišiojo skeveldrų, šakelių ir šieno į plyšius, viską sulygino ir sutvirtino nendrėmis bei padengė sakų sluoksniu. Baigusi tvarkyti senolio urvą nusinešė savo mantą prie paskutinio, mokinių, urvo. Dabar atliekų krūva buvo didesnė nei tik atsinešto medžiagų krūva, todėl buvo dar didesnis iššūkis tempti sysiuku dvokiančią "mėšlo" krūvą.

(Tai bent zinute)
Kaciuke krustelejo ir pasiraiziusi pasitryne snukuciu I senolio kakla.
---
Nuo šalčio atsibudusi kačiukė pramerkė akis ir pažvelgė į urvo įėjimą. Visi dar miega. Uogytė ėmė svartyti kaip parodyti pagarbą Lapų Šnaresiui. Jam patinka voverės toptelėjo mintis kačiukei. Apsižvalgiusi ji pasiraižė ir išbėgo į lauką.
---
- Atleisk, Lapų Šnaresi- sumikčiojo kačiukė narsuose laikydama dvi žuvis- Aš neradau voverės...
Priėjusi arčiau prie senolio Uogytė padėjo žuvį, kol antrą padėjo prie savo letenų. Ėmė ėsti. Nuo pilvo iki galvytės. Galvelę užkasiu pagalvojo ji baigiusi valgyti kaklą. Užkasius žuvį Uogytė padėkojo Žvaigždės Klanui. Atsigulus prie Lapų Šnaresio saldžiai užmigo.

Atėjusi pamatė, kad urvas tvarkingas. Pakarpiusi ausimis nuėjo.

Lapų Šnaresys pabudo ir pasirąžė.

-- Tau zuvis- pakartojo ji ir su letena dar arciau prirempe prie senolio. Pakėlusi ausis išgirdo ką sakė Laukinė Žibuoklė. Išsigandusi ji bėgo paskui ją. Atakuos klaną? galvojo Uogytė.

Nubėgusi už urvo nulindo giliau į mišką.
-Šaltapėdi kasi čia.-Pasakė ir pažimėjo vietą maža duobute.
Pati perplaukė upę ir pradėjo kasti ten.

Atbėges prie pažymėtos vietos pradėjo kasti.

- O kur man kasti?- atėjo ir paklausė pasimetęs.

-Iš pradžių padėk man-Pasakė, pakėlusi galvą šyptelėjo ir kasė toliau.

- Amm.. gerai...- tarstelėjo ir padėjo Žiedadulkei kasti.

-Manau jau pakankamo gylio,-pasakė ir išsiropštė iš duobės. Paėjusi du lapės ilgius pradėjo kasti naują.

Šaltapėdis jau buvo iškases trečdali ir tuo didžiavosi.

Katinas kąsė ten pat kur ir Žiedadulkė.

[Greit grįšių. Einu pavalgyt]

Kai ir ši duobė buvo pakankamai gili. Ji išlipo ir perplaukė upę atgal pas Šaltapėdį ir per du lapės ilgius nuo jo duobės pradėjo naują.

Mokiniui buvo likes dar vienas trečdalis ir jis bus baiges

Trenksmas pradėjo kasti kitą duobę.

Kai ir ši buvo pakankamai gili karė iš jos išsikapanojo ir pradėjo sviruoti pri jos krašto, nes buvo pavargusi.

Šaltapėdis baigė savo duobę ir iš jos išlipo.

Karys pabaigė kasti duobę.
- Gal dabar einam į kitą vietą?

-Geriau einam prie įėjimo.-Pasakė ir visa svirduliuodama ir klupinėdama bandė eit.

- Aha...- linktelėjo. Tada padėjo Žiedadulkei nueiti link įėjimo.

Šaltapėdis žinojo kur jis yra tad nubėgo.