Augykla

-Teti, o ar aš turiu dar brolių?

Tyla patempė lūpą ir suniurzgo. Baisiai užpavydėjo broliui ir griežė dantį.

Kačiukas sumišęs papurtė galvytė. Tada vėl ėmė rėplioti pirmyn. Šį kartą link katino kuris jį perkėlė jį prie motinos. Šnabždesys apėjęs visas kliūtis pagaliau atsidūrė prie kario. Katinėlis pasipurtęs ėmė jį uostyti.

Katytė nejučiom šalia Tylos veido ėmė vizginti uodegą.

Katinas nuprausė katiną,nes šis sušalo būdamas prie įėjimo. Tada atinas priėjo prie durios, savo uodega perbtaukė per sruostą ir pasižiūrėjo rūpestingu žvilgsniu.
- Ne mieloji, kolkas neturi,- miauktelėjo.

Kačiukas pajautė kažkokius šešėlius, per sulipusias akytes ir ėmė geriau orentuotis. Staiga čiupo Drėgnakailės uodegytę ir nejučiomis ėmė murkti.

Kadangi Drėgnakailė uodega judino tai turėjo kutenti Tylą.

Katinukas ėmė stebėti kačiukus.

Tyla krykštaudama žaidė su Drėgnakailės uodega, kai užuodė dar kažkokį kvapą. Staiga ėmė uostinėti link Ungurio pusės. Tuomet vėl kibo į žaidimus.

Kačiukas sutrikęs sustingo, kai jį aplaižė kažkoks nepažįstamas katinas. Iš vis, Šnabždesiui viskas atrodė keista, kai jis sugebėjo tik užuosti ar kažką jausti. Katinėlis spėjo, kad ir visi katinai tiek ir temoka. Jis neįsivaizdavo, kad galėtų girdėti ar matyti. Šnabždesys nė nežinojo, kad išvis egzistuoja rega ir klausa. Kačiukas nepatenkintas suniurzgėjo ir toliau rėpliojo aplink augyklą viską uostinėdamas. Tai buvo vienintelis jo įdomus užsiėmimas.

Linksmai sumurkė kačiukams ir atigulė netoliese.

Kačiukė atsisuko į Tyla ir ant jos užgriuvo, lyg apkabindama. Ji užkrito, nes Tyla laikė jos uodega, o Drėgnakailė už jos užkliuvo.

Katinas prėjo prie Ungurio.
- Buvo vadė atėjusi, kalbėjom apie tave.

Tylai labai patiko žaidimai, juk visiems normaliems kačiukams jie patinka. Tiesa, Tyla buvo nekalbi, nes nemokėjo, taip pat ir nedrąsi, nes dar maža. Tačiau kaikurios jos savybės ėmė ryškėti.
Tyla gal ir nebūtų pradėjus žaisti, bet iš prigimties, ji- kovotoja. Kačiukas ėmė draugiškai grumtis su Drėgnakaile, gal kartais netyčia brūkšteldama nagais, mat per daug įsijausdavo.

Drėgnakailė taipogi ėmė žaisdama grumtis su Tyla.

Katinas žvilgtelėjo į kačiukes ji taip greitai auga... pagalvojo dėl dukros.

Kačiukė teturėda mažus dantukis silpnai krismtelėjo Tylai ausį.

Kačiukui viskas atrodė tamsiai, bet ji pakankamai gerai juto, ir pro silpnai pravertas akis jautė šešėlius. Taip bekikendama, ji net nepajuto, kaip jai ėmė darytis smagu.

Paleidusi jos ausį katytė ėmė kikenti.

Kačiukas negavęs dėmėsio suniurzgėjo. Vėl nurėpliojo prie to katino ir ėmė jį baksnoti.

Tyla taip pat bandė kur nors suleisti savo dantukus, bet kadangi nematė, buvo sunku įžiūrėti kas ir kur vyksta. Todėl netyčia pataikė Drėgnakailei į nosį.

Katinas nuleido akis į katinėlį.

Kačiukė ėmė šnopuoti pro burna, bet ir toliau grumėsi, bei kikeno.

Šnabždesys toliau baksnojo karį gailiai miauksėdamas.

Tyla ėmė kramtyti Drėgnakailės snukutį ir mosavo uodega. Paskui pati išleido kažką panašaus į juoką.