Augykla

Dyglys įkišęs galvą nužvelgė kačiukus. Aišku jį sudomino Gluosnis. Visu ūgiu įlindęs į urvą stebėjo jį tirenčiu žvilgsniu.

Gluosnis atsitraukė nuo Audros ir žvilgtelėjo į atėjusį didelį katiną.
- Mauuu, - sucypė kačiukas ir prigludo prie Audros. Jau geriau nepažįstama smulki katė, nei tas didelis katinas.

Ginklanešys nusišypsojo ir atsigulė šalia dukros. Kad kačiukui neatrodytų toks didelis ir šiaip norėjo pasidžiaugti Audros skleidžiama meile ir šiluma. Pamatęs vėl sutaršytą jos kailį jis palingavo galvą.
- Dukra, visai neprisižiūri savo kailio. Tai kaip po velniais gali būti vos ne gražiausia upiete? Hmm? - pradėjo laižyti kailiuką, - Kačiukai gal erkių ar blusų ieško jame, kad taip neprižiūrėtas, suveltas...- Nors iš tikrųjų kailis buvo tik šiek tiek pašiauštas, o Dygliui reikėjo kuo skubiau ant kažko paniurnėti. Padailinęs Audros kailiuką karys pažvelgė į Gluosnį, - o tu jau paaugai, - kreipėsi į jį.

Kačiukas vis dar jį stebėjo nepatikliu žvilgsniu ir savo dideliomis žaliomis akimis. Tada letenėle kepštelėjo Dyglio didelę leteną.

Kai kačiukas prisiartino ,karys jį sugriebė ir pasiguldęs tarp letenų pradėjo prausti galvelę.

Gluosnis sušnypštė ir ėmė kandžioti jo letenas, kad šis paleistų. Jo maži dantukai tik sugriebdavo ginklanešio plaukus ir kačiukas imdavo kosėti jais.

Dyglys paleido kačiuką. Uodega perbraukė per jo nosį.

Gluosnis nusirideno iki Audros pilvo ir pasipurtė pajutęs kutenimą. Toliau stebėjo Dyglį išpūstomis akimis. Kačiukas pasuko galvą ir šiaip ne taip užsiropštė ant Audros šono, dabar į ginklanešį žvelgė iš aukšto ir primerktomis akytėmis.

Ginklanešys nusijuokęs pakėlė galvą. Reiktų pramankštinti raumenis. Išėjo.

Atėjęs padėjo priė abėjų valdovių po žuvį. Padėjęs išėjo.

Žūvytė atsikėlusi pamatė, kad prie jos padėtas tas mažas kačiukas. Jinai nepatenkinta nuėjo kuo toliau nuo jo, bet kuo arčiau prie savo mamos, lygtais ją saugotų nuo jo. Jinai pamėgino sudelioti du skiemenis ir ištarė:
-M... M.... ma ...... ma........ Mama,- pagaliau išlemeno Žuvytė. Pažvelgė į Audrą.

- Taip, - sumurkė Audra ir lyžtelėjo jos galvytę.

Tuomet pabandė ištarti savo vardą:
-Žžžžžžžžž..... Zu... vyy...... T.... T..... tėė.... Zūūvyytėė,- iš išsišiepė.

Gluosnis stebėjo Žuvytę, kaip ši mekena žodžiu. Kačiukas suprunkštė ir pasitrynė letenomis snukutį. Ėmė žiovauti. Susiradęs šiltą vietelę prie Audros įsitaisė ir ėmė snausti.

Žūvytė pabandė ištarti dar kelis žodžius kuriuos girdėjo ir dar prisimena iš vyresniūjų karių:
-Kač..... iuuuuu.... kaaaasssssss..... kačiukas,- pagaliau sudėliojo žodį. Po to dar ištarė kelis "Purvinakojis, Rudakailė, Audra, Augykla, Samanos" ir daugybę kitų.

Audra lyžtelėjo žuvytę.
- Dabar pabūkit čia, aš gretai grįšiu. Atnešiu grobio, - sukniaukė ir padėjusi visus tris kačiukus iš guolio išlėkė.
---
Valdovė grįžo ir atsitūpė priešais kačiukus. Padėjo jiems pelę. Visiems trims jos per akis. Pati ėmė ėsti savąją.

Karys kyštelėjo galvą į augyklą.Norėjo pažiūrėti kaip sesutės laikosi.Įėjęs lyžtelėjo jas.
-Sveikos,-pasisveikino.

Audra sumurkė Atspindžiui ir toliau ėdė.

-Kiek joms mėnulių,-paklausė motinos ir padalino pelę į gabaliukus,kad kačiukams būtų lengviau ėsti.

Audra kreivai žvilgtelėjo.
- Neprašiau, kad taip darytum, - urgztelėjo ir vikstelėjo uodega. - Jos turi pačios mokytis atsikąsti. Čia ne naminukai, kad viskas būtų sukramtyta už jas, - suniauzgė. Joms 5, o Gluosniui 3.

Gluosnis atsibudo ir visų pirma ėmė žvalgytis. Pamatęs pelės gabaliuką nutarė jį patyrinėti. Krimstelėjo.

-Atleisk,-atsitiesė.-Tiesiog pamaniau jog šį kartą joms bus lengviau suvalgyti po gababaliuką,nes dar nepasidalins ta pelę,pradės pyktis jog kitai teko daugiau...-miauktelėjo.Linktelėjo.

[aš manau, kad tu dar per mažas, bet tik mano nuomonė, nes mes tiktais 5 mėnuliu pradėjom ėsti tai yra dabar ]

Katytė pažiūrėjo į pelę ir pamėgino jos atsikąsti. Jinai buvo tokia sultinga ir skani, bet po kelių minučių tiktais pavyko jai jos atplėšti bet jau kažkiek. Jinai čepsėdama suėdė tą gabaliuką ir po to dar atsikando, kol persivalgė.

Erelio Pėda įbėgo į urvą. - A.. Atsiprašau, gal galėtumėte trumpam išeiti? Norėčiau sutvarkyti augyklą, - sumiaukė maloniai.

-Pagaliau nors vienas,-sumurmėjo sau po nosim,taip jog vargiai kas ir be išgirstų.