Augykla

Nakties Pėda ėmė alsuoti ir kiek pagalvojusi pasiėmė voratinklius kurias rado urvo gale ir pribėgusi prie Lavos ėmė kniaukti:
- Įkvėpk, iškvėpk, įkvėpk, iškvėpk, įkvėpk, iškvėpk, įkvėpk, iškvėpk, įkvėpk, iškvėpk...

Šviesius keistai nužvelgė Lavą.

Apvyniota voratinkliais ir kvėpuojanti motina kažkaip labai padėjo kačiukui gimti ir netrukus gimė mažas pilkas kačiukas.

Lava linktelėjo Nakties Pėdai ir darė ką ji pasakė. Kažkodėl šis gimdymas buvo pats sunkiausias. Kai gimė kačiukas be perstogės ėmė jį laižyti.

Nakties Pėda žinojo ką daryti ir pribėgusi šalia pilko kamuoliuko ėmė jį greitai laižyti, taip apšildama jį.

Žaliažie.. pfu Smilga pamatė, kad Lava gimdo dar vieną kačiuką ir nudžiugo. Jai patiko tie naujagimiai. Pribėgo prie Lavos ir džiaugėsi kartu su ja.

Kačiukas netrukus atsigavo ir ėmė knerkti. Jeigu aušra buvo nepanaši į sidabrišką motiną ir pilką tėvą, šis buvo kaip iš akies trauktas Dyglys.

[išsami ft profilyje]

- Jis išgyvens. Sveikinu- sumurkė ji Lavai ir pamačiusi kaip ji pavargusi apsižvalgė į visas puses ir tarė Dygliui:
- Gal galėtum atnešti man žoleles kurias ramina ir numalšina skausmą?

Aušra atsitūpusi stebėjo mažą kačiuką. Kiek pavyduliaudama. Dabar didesnė dėmesio dalis juk bus naujagimiui.

Lava sumurkė ir atsipūtė.

Kačiukas ėmė šliaužti prie mamos ir netrukus ją radęs prisiglaudė ir ėmė žįsti.

- Uch... dar vienas piktas dėdė, visai panašus į Dyglį,- nusijuokė ji galvoje vis dar čirškindama Dyglį ant grotelių už bausmę.

- Lava, atsigulk. Naujagimiui reikia žisti- sumurkė katė ir atsargiai patūmė valdovę, kad ji atsigultų.

Katė atsigulė ir leido kačiukui žįsti.

Aušta vis dar be reakcijos stebėjo kačiuką.
- Koks jo vardas? - sukniaukė.

- Hmmm... nežinau,- sumiaukė dukrai.

Katė atsisėdo šalia Aušros ir murktelėjo jai.
- Sveikinu. Gimė tau brolis...

Pažindęs kačiukas pamėgino tyrinėti pasaulį. Jis ėmė ropinėti aplink motinos uodegą ratais.

Katytė dirbtinai iššiepė dantis, lyg džiaugdamasi.
- Aha, - murmtelėjo ir toliau dėbsojo į Pilkių. - Jis bespalvis, jis nepanašus į mane, - susiraukė.

Pilkas kačiukas atšliaužė prie sesers ir ėmė žįsti jos leteną.

Aušros kailis pasišiaušė ir lyg būtų įgėlus bitė ji patraukė leteną.
- Net neatpažįsta spenių, - subambėjo.

Smilga nusijuokė ir stebėjo kačiuką.

- Mano brolis irgi nėra panašus į mane- nusijuokė ji ir lyžtelėjo jos ausis- Kaip ir mano tėvas.

Atsisuko į Nakties Pėdą.
- Brolis?

Kačiukas sukluso nuo tiek balsų ir kadangi jam sesers letena buvo nebeįdomi jis nušliaužęs prie Nakties Pėdos ėmė maža pilka nosyte uosti jos kvapą.