Augykla

Aušra tupėjo ir sekė akimis brolį.
- Duokit šitam vardą, - parodė nosimi į kačiuką. - Nežinau kaip jį vadint, arba tuoj sugalvosiu pravardę.

Kačiukė linktelėjo Žaliažiedei ir murktelėjusi kačiukui uodegos galiuku ėmė kutenti jo nosytę.

Kačiukas susigūžė nuo jos balso tono ir kaip galėjo greičiau nušliaužė pas motiną. Pasislėpęs bandė urgzti, bet dar neturėdamas balso mėgino karingai apginti šiltai kvepiančią mamą.

Valdovė sumiaukė:
- Jis bus Pilkius.
Tada pasidėjo sūnų šalia savęs.

- Kaip suprasti brolis ir tėvas? Juk... pakalbėsim vėliau.

Aušra nusijuokė ir išsiviepė.
- Gaaaaszdinu tave, aneeeee? - prikišus savo didelę galvą prie kačiuko sumiaukė.

Po kelių ilgų valandų kažkas pasidarė kačiuko akims. Jos ėmė trūkčioti.

Kačiukė murkė stebėdama kaip naujagimis pratinasi prie gyvenimo ir šviesos.

Aušra atitraukė savo makaulę ir stebėjo kaip mažylio akys virpa.
- Jis miršta?

Kačiukas ėmė silpnai cypčioti, nes pat nesugebėjo valdyti letenų ir nusivalyti gleivių, kurios buvo ant akių. Kažkas turėjo jas nulaižyti, kad kačiukas praregėtų.

Lava susirūpinusi pažvelgė į Pilkių. Paskui lyžtelėjo jo akis.

Smilga pribėgo ir nulaižė kačiukui akis, tiksliau vieną, nes kitą jau buvo nulaižiusi Lava. Tada pakuteno uodega.

Aušra atsisuko į Smilgą ir nosimi ją bakstelėjo. Badė atkreipti dėmesį į save.

Trenksmas... pfiūū Šviesius priėjo prie Aušros.

Smilga atsisuko į už save daug mažesnę kačiukę ir pamatė gailias akis bei nulinkusias ausis.
- Gal... nori pažaisti?- susirūpinusi paklausė, matė, kad Aušrai trūksta dėmesio.

Katytė atsisuko į nubaustąjį.
- Ko tu čia? Juk ne kačiukas, - paklausė ir ėmė stumdyti jį žaisdama.

Kačiukas padedamas tiek liežuvių kaip mat praregėjo. Staiga jis pajuto, kad gali pajudinti keistą tamsą. Kačiukas pamėgino juos pajudinti ir netrukus jį užliejo keistas vaizdas, nuo kurio kačiukui atsirado šokas ir jis šoko slėptis po mamos letenomis. Po kelių minučių smalsumas išvedė jį lauk ir jis iškišęs galvą ėmė dairytis.

- Mes nubausti... - atsiduso ši ir ėmė vizginti uodegą. Įdomu, kaip Aušra gaudo. Taip tolaiu lavinsis jos įgūdžiai.

Gelsvos akys atsidūrė ties rudai balta raine.

Aušra atsisuko į Smilgos uodegą ir šoko ant jos. Įsikando dantukais.

Smilga sugavo Pilkiaus akis ir šyptelėjo, tada sumurkė. Pajutusi silpnus dantukus atsisuko ir švelniai pakėlė uodegą. Aušra atsikabino, o tada Smilga pakėlė ją uodega ant nugaros ir ėmė bėginėti.

Gelsvos kačiuko akys toliau stebėjo žaidimą. Kačiukas pamėgino pajudinti letenėles, tačiau jos buvo bevertės, tad jis galėjo tik stebėti kaip katės dūksta. atsidusęs jis susiraitė prie mamos uodegos stebėdamas kates. Staiga jis taip užsižiūrėjo į Žaliažiedės uodegą, kad netyčia sučiaudėjo.

Dyglys įžengė į augyklą.
- Na ką dar nealkani? - vyptelėjo anūkams. Pamatęs naują kačiuką priėjo prie jo.
- Berniukas...Pagaliau....- jis vos neapsiverkė iš laimės.

Valdovė sumurkė Pilkiui, o paskui ir Dygliui.
- Čia tavo tėvas...

Gelsvos akys susmigo į atėjūną ir kačiukas iš pradžių susigūžė. Bet kažkuo pilkasis katinas jį traukė ir jo žvilgsnis buvo visai draugiškas, taigi kačiukas išsitiesė ir nutaisė tokią pačią miną, kaip Dyglys.
- vas,- pakartojo mamos žodžius.