Augykla

-O kodėl turėčiau priekaištauti?-sučiulbėjo ji.

- Dėkuj tau, Laukine Žibuokle,- sumurkė katei.
Tada tingiai atsistojo ir tarė Smėlio Pėdai:
- Na eime...
Tarusi lėtais žingsniais nuėjo link įėjimo.

Smėlio Pėda labai apsidžiaugė. Pagaliau Žibuoklė vėl tokia kokia ir buvo, gal mintis, tai, kad bus mama jos nervus sutramdė ir ji vėl geranoriška ir linksma? Nusišypsojo dar kartą.
- O varge, o varge, o varge! Ačiū! Ir pasivijusi Lavą ėjo kartu prie įėjimo.

-Sėkmės,-šyptelėjo joms, bet kai katės išėjo nutaisė itin bjauria veido išraišką ir prisitraukė prie savęs Pūgą.

Pūga atsikėlusi pamatė, kad nėra mamos. Ji ją paliko... Kas dabar bus?. Todėl įsidrąsino ir paklausė kitų kačių:
- Kurr mano ma...ma?

-Tavo mama išėjo pravesti pamoką,-nusišypsojo.-Kol kas aš tave pasaugosiu.

- O kadaa ji grįš? - paklausė Pūga, nes ji troško būti su savo mama. Ji dar nepažinojo kitų kačių, todėl ir nepasitikėjo jomis...

-Netrukus,-suniurnėjo. Pastebėjus, kad kačiukė nemėgsta jos šiek tiek suirzo.

Pūga nusprendė kiek palūkėti. Jai tikrai nepatinka ta kita katė... Na bet nieko, gal pripras.

Lava grįžo su triušiu ir riebiu pelėnu nasruose. Dėkingai linktelėjo Laukinei Žibuoklei ir padėjo prie jos riebų pelėną. Tada atsigulusi prie Pūgos pasidėjo ją arčiau savęs ir atplėšusi pusę triušio padavė jai. Tada ėmė ėsti savo triušio dalį.

-Ačiū,-linktelėjo ir atsikando pelėno. Piktokai pažiūrėjo į Pūgą. Šiaip ji mėgo mažus kačiukus, bet ji patikdavo ir jiems.

Katytė laukė. Ji norėjo kad sugrįžtų mama... Ir štai ji parėjo. Pūgai išsiblaškė visos juodos mintys ir ji prisiglaudė prie Lavos...

- Na ėsk,- tarė Pūgai ir pastūmėjo arčiau pusę triušio.

Pūga paragavo triušį. Visai neblogas. Gal netgi skanus... Taip, skanus! Triušį katytė sudorojo gana greit. Tada prisiminė paslėptus likučius...

Lava baigė ėsti triušį ir ėmė laižytis kailį.

Pūga darė tą patį.

Laukinė Žibuoklė baigė valgyti pelėną. PAsijuto labai išvargus ir užmigo.

Lava nusižiovaujo. Lyžtelėjo Pūgos paausį ir atsigulė guolyje. Nejučia užsnūdo. Tačiau greit pabudo ir tarė Pūgai:
- Pažvelk į dangų, aiškiai matytis žvaigždės.

Įbėgo ir psisveikino su visais.
-Sveiki.-Ir laiminga nusišypsojo.-Kaip jautiesi?-Paklausė Lavos.

Atbėgo į vidų ir visiems nusišypsojo, bet pastebėjo, jog Lava užsiėmusi. Norėjo paprašyti pratęsti nepasibaigusia pamoką, bet deja... nenorėjo jai trukdyti. Žibuoklė vargšė labai išvargus. Tas kačiukas ją į kapus nuvarys... Staiga pamatė Pilkąją Pėdą ir jai šovė mintis. Ji dar kai ko šiandien nepabaigė...
- Labas, eime pamedžioti?- žiūrėjo į ją..

-Na, aš dar nemoku...-Atsakė kiek suglumusi.

- Einam.- mirktelėjusi nubėgo link įėjimo.

Nubėgo paskui Smėlio Pėda. Įdomu kas bus... Paglvojo.

Prisirinkusi šapelių ir samanėlių, tyliai įžengė į augyklą ir ėmė užtaisinėti plyšelius. Viską tyliai sutvarkiusi, išėjo.

Lava nė nepastebėjo, kaip buvo užmigusi. Lyžtelėjo Pūgą ir pasidėjusi galvą ant letenų užsnūdo.