Augykla

Aušra pažiūrėjo į Žaliažiedę ir apsigręžė į Lavą.
- Mama, - miauksėdama atšliaužė. Katytė letenomis įsirėmė į motinos šonus ir atsistojo. Tvirtai ant žemės. Dėjo žingsnį ir šį kartą nesuklupo. Krykštaudama vaikštinėjo po augyklą, karts nuo karto suklupdama, bet jai tai buvo nė motais.

Žaliažiedė šyptelėjo ir atsigulė šalia Lavos žiūrėdama kaip bėgioja Aušra.

Katė džiaugėsi dėl Aušros.

Katinas atsitūpė prie sesės ir stebėjo Lavos kačiukę. Tada nežymiai pažvelgė į sesę, norėtų, kad ji susilauktų nors vieno kačiuko....

[ Da f..k? :DD]

Žaliažiedė pažvelgė į brolį. Jis dabar turbūt galvoja kaip turės kačiukų su Žiedadulke. Tegul prasmenga... Staiga ji atsistojo ir šyptelėjo.
- Ėėėė... aš gal jau eisiu. Reikia su Vakare pakalbėti ir noriu kiek prasiblaškyti. Guliu čia beveik tiek pat kaip ir Tu, Lava, nors esu ne valdovė,- nusijuokė,- Na, dar aplankysiu jus, iki,- murktelėjo ir išbėgo.

Karys atsisveikinęs išėjo.

Aušra nulydėjo akimis išeinančias kates ir atsisuko į Lavą.
- Kas jos? - miauktelėjo.

- Žaliažiedė ir Trenksmas, abu brolis ir sesuo,- šyptelėjo katė.

Aušra šyptelėjo ir stebėjo augyklos išėjimą. Be galo gundė išeiti iš čia, bet ji tik grįžo prie Lavos ir susiraitė.
- O tu turi brolį ir sesę?

- Turiu,- sumurkė.
- Lapų Šnaresys, buvęs ginklanešys dabar senolis. Paskui... sesę senai žuvusią... Ir Spyglį bei Ledynmetį senai pradingusius...- tada atsiduso.
Paskui sukniaukė:
- O štai tavo tėvas Dyglys yra ginklanešys.

- Ginklanešys? - nesupratusi paklausė. - Kas tai yra?

- Vyriausias, ištikimiausias, geriausias karys yra paskelbiamas ginklanešiu,- aiškino valdovė,- o kai miršta vadas jis tampa vadu.

Žaliažiedė lėtai atpėdino ir atsigulė prie Lavos. Prisiglaudė ir murktelėjo.

- Labas,- šyptelėjo valdovė,- kur Trenksmas...?...

Dyglys atėjęs atsitūpė. Murktelėjo.

- Labas, Dygly,- sumurkė ginklanešiui.

- Kaip Aušra?- paklausė.

- Puikiai. Ji jau mato, ėda grobį ir gerai vaikšto,- sumurkė Lava.

Jis linktelėjęs meiliai pažvelgė į dukrą.

Žaliažiedė pasisveikino su Dygliu linkteldama.
- Hmm.. nežinau kur Trenksmas. Aš gi ne jo motina, o jis ne kačiukas.- kiek pagalvojo dėl to kačiuko.

Valdovė tik šyptelėjo ir lyžtelėjo savo leteną.

Linktelėjęs anūkei sukniaukė
- Žaliažiede, medžiojai?

- Na, žinoma. Tik bėda, kad nusivariau visą pilvą ir letenas. Upė užšalusi, o aš nelabai moku vaikščioti ledu. Pagavu du pelėnus.

- Reiktų pamokyti jus. Nes jūs buvot mokiniais ne šiuo metų laiku, - sukniaukęs nuėjo .

Žaliažiedė atsistojo ir nusekė Dyglį.