Augykla

Katytei teko laukti neilgai. Kai Lava įžengė į augyklą Pūga apsidžiaugė. Pamačiusi žuvies gabalą norėjo jį suvalgyti, bet jis buvo toks didelis. Pūga pabandė jį knebinėti. Nuo žuvies atplyšo mažas gabaliukas. Ji jį suėdė. Tada pasižiūrėjo į mamą ėdančią savo dalį. Vėl pabandė atplėšti gabaliuką. Atplyšo. Juk tai taip lengva! Taip gera draskyti grobį! Ach, kad galėtų pati medžioti! Juk tai smagu draskyti, niokoti priešą...
Kai kačiukė susiplėšė savo grobį, didesnę dalį suėdė, o likučius pasislėpė. Kitam kartui...

Lava sumurkė Pūgai, pamačiusi, kad ji paslėpė likučius nieko nesakė tik šyptelėjo. Tada baigė ėsti savo dalį. Ėmė laižytis savo kailį.

Pūga pamačiusi kad Lava prausiasi, praustis pradėjo pati. Kai nusiprausė, sumurkė.

Lava šyptelėjo Pūgai.
- Na mažyle, gal norėtum sužinoti kario elgesio taisykles?- paklausė dukros.

Pūga linktelėjo.

- Na dabar gerai klausykis ir viską atsimink, nes kai būsi mokine turėsi man šias taisykles pakartoti,- tarė Pūgai.
- Pirma. Gink savo klaną, net jei dėl to tektų paaukoti savo gyvybę. Tu gali bendrauti su kitų Klanų katėmis, tačiau turi būti ištikimas savo Klanui, nes vieną dieną gali tekti su tomis katėmis kovoti,- ėmė pasakoti Lava,- Antra. Nemedžiok ir nevaikščiok kitų Klanų teritorijose. Nebent jos užgrobtos. Trečia. Senoliai ir kačiukai turi būti pamaitinti pirmiau karių ir mokinių. Mokiniai negauna ėsti tol, kol negauna leidimo primedžioję pamaitinti senoliams. Ketvirta. Grobis yra nužudomas tik ėdimui. Dėkok Žvaigždės klanui už jo gyvybę. Penkta. Kačiukas turi būti mažiausiai šešių mėnulių amžiaus, kad taptų mokiniu. Šešta. Naujai paskirti kariai turi laikytis tylos įžado vieną naktį po to, kai jie gauna savo kario vardą. Septinta. Katė negali būti ginklanešiu, jei nėra turėjusi nei vieno mokinio. Aštunta. Ginklanešys tampa Klano vadu po vado žūties. Devinta. Po ginklanešio mirties naujasis ginklanešys turi būti paskirtas iki vidurnakčio. Dešimta. Per susirinkimus prie Keturių Medžių tarp visų klanų privalo būti taika. Venuolikta. Teritorijų ribos turi būti tikrinamos ir žymimos kasdien. Visos svetimos katės, kurios kerta teritorijų ribas, būna išvejamos. Dvylikta. Joks karys negali nepasirūpinti kačiuku kančioje ar pavojuje, net jei tas kačiukas yra iš kito klano. Trylikta. Klano vado žodis yra kario įstatymas. Keturiolikta. Tikras karys neturi nužudyti kitos katės, kad laimėtų kovą, nebent jie yra už karių įstatymų ar tai yra neišvengiama gynyba. Penkiolikta. Karys atsisako naminio katino gyvenimo. Šešiolikta. Draudžiama pulti vaistytojus. Septyniolikta. Katės be reikalo nežudo. Jos kovoja tik tam, kad įrodytų kuri stipresnė. Žudyti galima tik blogiausiu atveju. Kariai, žudantys be priežasties, gali būti pašalinami.
Tada visas pasakiusi smalsiai pažvelgė į dukrą.

- Daug tų taisyklių... - nutęsė Pūga, - ir man jas visas reiks išmokti?

- Taip,- šyptelėjo Pūgai,- jei norėsi tapti kare. O kai būsi mokine aš tau jas dar pakartosiu, o tada tu jas pakartosi.

Pūga vėl linktelėjo, prisiglaudė prie mamos ir sumurkė...

Lava lyžtelėjo Pūgos galvą ir ėmė laukti kol pabus Laukinė Žibuoklė arba Smėlio Pėda.

Pūga atsigulė į savo guolį ir pradėjo apie kažką mąstyti...

Smėlio Pėda atsikėlusi, nusipurtė sausus šapelius nuo kailio ir nužvelgusi visas kates šyptelėjo. Kaip gera buvo vėl miegoti čia prie šilto kitos katės kūno. Ji pasijuto kaip kačiukas, todėl truputi susigėdo ir išbėgo iš augyklos.

Laukinė Žibuoklė pabudo pajutus, kad kažkas atsitraukė. Dar pamačius Smėlio Pėdos galiuką nusišypsojo ir ketino atsistoti ir paeiti, bet pargriuvo labai stipriai susitrenkdama šoną. Ji sucypė, o iš akių ištriško ašaros. Nuslinko atgal į savo vietą.

- Niekur neik, būk čia,- tyliai bet švelniai tarė Lava Laukinei Žibuoklei.

-Mhm,-sumurmėjo ji ir šiaip ne taip išspaudė šypseną.

- Labai skauda?- paklausė susirūpinusi,- gal pakviesti vaistytoją?

-Gal viskas bus gerai,-sumurmėjo ir vėl sunkiai nusišypsojo.

Atbėgusi nužvelgė augyklą. Išsigando.
- Žibuokle?! Kas ne taip? Gal padėti?

-Aš tik nukritau,-akimis pavartė Laukinė Žibuoklė.

- Tikiuosi, kad viskas bus gerai.- pribėgusi lyžtelėjo jos paausius ir pribėgo prie Lavos- Ammm, šiek tiek įžūlokas klausimas, bet gal galėtum, Lava, man pravesti pamoką? Teritorijų ir tuo pačiu kvapų? Man tikrai labai praverstų..., o Pūga pasirūpins Žibuokle, gal? Juk ji irgi bus mama.- nužvelgė maldaujančiomis akimis ją.- Labai prašau...

Laukinė Žibuoklė susiraukė. Dirstelėjo į nuolat miegančią Rudakailę. Tai būsiu viena?-pagalvojo.-O jei imsiu gimdyti?

- Pamoką? Hmm...- tarė susimąsčiusi.
Tačiau pažvelgusi į Laukinę Žibuoklę tarė:
- Na, palauk truputį...

- Nepergyvenk, iškart grįžtume pas Tave. Juk tai neužtruks ilgai...- vos neinkštė Smėlio Pėda.
- Ar tai reiškia, kad pravesi? Na prašau prašau prašau prašau!

-Aš mielai pasaugosiu Pūgą,-nusišypsojo galvodama: Pelės Spira...

Smėlio Pėda pribėgo prie Laukinės Žibuoklės ir prisiglaudusi sumurkė
- Ačiū!- nenustygo vietoje ji.