Augykla

Žibuoklė prieš įeidama panaikino iš veido šypsena ir išdidžiai įžengė. Priėjus prie kačiuko atsigulė ir apglėbė jį uodega.

Katė pasipurtė. Apie kokias nesąmones aš galvoju?

Kadangi katė nebegalėjo priešintis ji užsimerkė tarsi bijodama, kad kas nors per akis pamatys jos mintis.

Žibuoklė atsiduso. Juk negalėjo pasipriešinti tai jėgai. [Gamtai xDDD]

Žibuoklė atsistojo ir apkamšė kačiuką samanomis. Nemanė, kad mintys praeis pasivaikščiojus ir pamedžiojus, bet vistiek išėjo.

Debesų Uodega atėjo ir padėjo Rudakailei ir kačiukui riebią žuvį. Tiek valdovei, tiek dar jaunam kačiukui tokios žuvies turėjo galutinai užtekti.
Ji patraukė toliau.

Žibuoklė išdidžiai įėjo ir apvijo kačiuką uodega. Niekam neprasitars, kad norėtų tapti ginklaneše.

Katė atėjusi padėjo prie Žibuoklės mažylę.
- Labiau saugok savo kačiukus, - mestelėjo ir nupėdino atgal.

Žibuoklė pašaipiai pažiūrėjo į nueinančią vadę. Pirma-aš neturiu kačiukų, antra-Uogytė mokinio amžiaus ir jos globėja yra Katžolė,-paniekinamai pagalvojo. Ji pačiupo Uogytę už pakarpos ir išnešė laukan.

_____________

Karė grįžo ir ėmė tvarkyti urvą. Pakeitė samanas ir patiesė naujus guolius. Skylių sienose nebuvo todėl ji atsigulė. Sušnairavo į kačiuką. Nesvarbu, kad tu kačiukas. Aš išmokysiu tave medžioti, nes tik valgai, o grobio vieta tuščia.

Rudakailė vieną gražią dieną atsibudo. Ji.suėdė žuvį ir pagaliau suprato ,kad neturi nei ją kankinančių kačiukų nei kokių globotinių kurie dažniausiai būdavo atmetami jai rūpintis.
Nebuvo nieko.
Ji atsistojo. Pagaliau galėjo grįžti į kario gyvenimą. Kilus tai minčiai ji kaip patrakusi movė iš urvo. Tikėjosi ,kad čia vėl nebegrįš.

Žibuoklė nustebus pažvelgė į Rudakailę. Pagaliau atsibudo,-pagalvojo ir nusišypsojo. Tada pažvelgė į kačiuką. O tau tikriausiai budingas Rudakailiškas miegas...

Žibuoklė atsikėlė ir nubėgo pamedžioti.

________

Grįžus atsigulė ir netrukus kietai įmigo.

- Laukinė Žibuoklė?- sukniaukė Uogytė įlindus į augyklą. Visur buvo tylu, ramu. Prie Laukinės Žibuoklės gulėjo mažas, gyvas, baltas kamuoliukas. Pakrutinusi ūsus ji atsitupė šalia karės.

Žibuoklė atsibudo ir pasirąžė.
-Labas. Kas tau pasakė mano pilną vardą?

- Lava- sumurkė ji ir prisiglaudė šalia. Ėmė murkti.

-Ir kaip ir kada ji tai padarė?-susiraukė katė.

Pašiurpo ir susigužė. Jai nepatiko Laukinės Žibuoklės išraiška.

Žibuoklė klausiamai pažvelgė į Uogytę. Tada prisiminus tarė
-Kodėl tau reikėjo lįsti į Vakarės urvą? Aš gavau barti.

Ne mano... mama esi pagalvojo ji ir atsistojusi nuėjo prie kampo.

-Kas yra?-susirūpinus paklausė Žibuoklė. Tada susivokė ir pasipurčius nusišypsojo.
-Atleisk, bet dabar mano galvoje daug minčių. Mirė Lokio Nagas...-karė neužsiminė apie tai, kad norėjo tapti ginklaneše.

Mokinė tik linktelėjo ir atsitupė šėšėlyje. Tėvas žuvo... pagalvojo ji ir per ją perėjo šiurpulys. Liko jos mama- Šaltoji Žvaigždė.