Augykla

Katė ėmė judinti uodegą į visas puses. Linksmai žvelgė į Pūgą, tačiau labai norėjo, kad kas nors ją aplankytų.

Pūga ilgai davėsi aplink mamą, gaudydama bei žaisdama su jos uodega. Kai prisižaidė iki sočios, pasijuto alkana ir pavargusi, tad tarė Lavai:
- Maama, ašš alkanaa...

- Juk nesenai ėdei paukštį...- susimąstė katė. Tada atsigulė, kad kačiukė galėtų žįsti.

Pūga pradėjo žįsti. Ji nebuvo labai alkana, bet... Kažkas atėmė jai visas jėgas... Pasisotinusi ji atsigulė į savo minkštą guolį...

Lava ėmė laižyti dukros kailį. Visą išpraususi pasiražė ir ėmė laižytis letenas.

Pagaliau Pūga užmigo. Ją kankino neramios mintys apie tėtį. Kada ji jį pamatys? O gal visai nepamatys? Kodėl mama apie tėtį nieko nežino? Gal Lava Nemyli tėčio?

Laukinė Žibuoklė atėjo ir atsigulė šalia Lavos. Ėmė šnopuoti. atgavus kvapą suniurnėjo:
-Greitai visai nebepaeisiu.

- Tai būk čia, augykloje,- sumurkė katei.

-Būsiu, bet labai nuobodu,-murktelėjo.-Be to reikės surasti proga pasakyti Vakaro Žvaigždei, kad negalėsiu mokyti Garbingosios Letenos.

- Taigi, taigi, aš Ledapėdžio taip pat mokyti negalėsiu,- tarė katei.

-Ką aš veiksiu kai tu paliksi augyklą?-nusišypsojo ir atsiduso.-Teks pasiskirstyt pamainom kas eis manęs lankyti.

- Aš tave galėsiu lankyti, kad ir kasdien,- šyptelėjo Laukinei Žibuoklei,- bet žinok man čia labai liūdna. Niekas manęs neaplanko ir net neatneša man ėsti...

-Aha, aš irgi išalkus,-pasiskundė katė.-Bet aš tau palaikysiu kompanija. O dabar turiu įdėją! EI!!! ATNEŠKIT VALDOVĖMS VALGYT!!! JŪS GAL NORIT, KAD MIRTUME BADU?!
Jos balsas nuskambėjo per visą stovyklą.

Lava šyptelėjo Laukinei Žibuoklei.

Laukinė Žibuoklė patenkinta nusišypsojo.
-Na, štai! Viena problema sutvarkyta.

Pilkoji Pėda atbėgo įsikandusi dvi žuvis vieną padėjo prie Laukinės Žibuoklės kita prie Lavos.
-Prašom.-Ir nusišypsojo valdovėms.

- Ačiū,- sumurkė Pilkąjai Pėdai ir ėmė ėsti savo žuvį.

Laukinė Žibuoklė linktelėjo ir nusišypsojo.
-Matai?-tarė Lavai. Tada pažiūrėjo į Pilkąją Pėdą.-Kiek grobio krūvoje? Būk gera, nunešk ką nors ir Vandenynui su Žolialetene.

-Na, ten liko tik penki grobiai. Taigi nežinau kaip. Aš medžioti dar nemoku, o daugiau nežinau kas galėtų sumedžioti ką nors.

-NA TAI GAL PAGALVOKIT IR APIE MANE? AŠ NEMIRĘS ,O VALGYT NIEKAS NEATNEŠA!!
Atsklido atsakas.

Laukinė Žibuoklė suniurnėjo.
-Tada gal nubėgtum pas Vandenyną ir atsiprašytum už mano riksmą? Dar ir Lapų Šnaresio. Gerai? Labai ačiū. Pasakyk, kad tikrai atsiprašau,-sumurkė.

-Gerai.-Linktelėjo ir nubėgo.

-ATSIPRAŠYT ATSIPRAŠĖ ,BET KUR MAAAAAAISSSSSTASSS?

Lava baigė ėsti žuvį ir pagalvojo Jeigu aš galėčiau eičiau ir pati susimedžiočiau...

Laukinė Žibuolė ėmė valgyti. Suvalgius nusišypsojo ir įsitaisė patogiau.