Įėjimas

- Eisime prie Keturių medžių, - atsakė, bet ko gero katytė nesuprato mamos. - Keturi Medžiai, tai visų keturių klanų, Upės, Šešėlio, Vėjo ir Perkūno, susibūrimo vieta. Ten vadai aptaria naujienas, blogas žinias ir visa kita.

Kai visi susirinko, vadė pakilo.
- Puiku, eime. Dygly, padėk Audrai su kačiukais, - sumiaukė ir nupėdino pirma.

{Čia už visus rašau, kad neatbėgtumėt po vieną vidury susirinkimo.}

Katė paėmė Juodę ir Žaibą. Nubėgo.

Debesų Uodega nušokavo brastos akmenimis.
---
Grįžo į stovyklą.

Rudakailė norėdama šiek tiek prasimankštinti prieš miegą nulėkė brastos akmenimis.
--
Grįžo stovyklon.

Katė parvedė klaną ir perėjusi akmenimis grįžo į stovyklą.

Šaltoji Pėda kartu su visais grįžo į stovyklą.

Audra pernešė Juodę ir Žaibą per brastas ir nuėjo.

Plaukdama per upę, Ugniažolė pajuto, nuo jos dingsta valkatos kvapas. Net nepaklausė, koks jos vardas. Na aš tokia nepagarbi pagalvojo ji atsiradusi kitoje pusėje. Dabar reikia džiaugtis, kad ivygdė Žvaigždės Klano duotą misiją- atgauti valkatos regą. Nubėgo į stovyklą.

Dyglys grįžo su grobiu.

Mokinys pasilaižė žaizdas ir perėjo brastas.

The member 'Woop'' has done the following action : Veiksmai

'G - Tu pats' : 4, 2

Šaltoji Pėda perėjęs brastas išėjo.

Šerkšnapėdis perėjo brastas ir pateko į stovyklą.

Mokinys grįžo į stovyklą.

Katinas nuėjo per akmenys į kitą pusę ir nulėkė laikydamas dantyse pelėną.

Atėjusi užuodė Pragaro Paukščio kvapą, buvo justi, kad jis ką tik išbėgo. Linktelėjusi ji nuėjo link Kreivosios Uolos.

Karė išplaukė iš stovyklos.
---
Prieš grįždama į stovyklą prisikasė samanų ir jas pamirkdė vandenyje. Įėjo į stovyklą.

Vakaro Žvaigždė atėjusi sustojo prie upės. Jaunajai mokinei reikėjo parodyti, kaip išeiti iš stovyklos.

Atbėgo ir vos spėjo sustoti ant pačio kranto kraštelio.

- Mes esame upiečiai ir turime vieną išskirtinę savybę - mokame itin gerai plaukti bei žvejoti, - pradėjo aiškinti katė. - Bet plaukimui tu turi būti gerai pasiruošusi, o kol kas tavo amžiui dar ir vanduo per šaltas, tad dabar turi išmokti pereiti akmenimis. Tai visai nesunku, tik turi išlaikyti lygsvarą ir nepaslysti, - sukniaukė Vakaro Žvaigždė ir lėtai perėjo akmenimis.
- Dabar tu, - sumiaukė.

Gauruotoji Letena išplėstomis akimis stebėjo kaip lengvai katė pereina per akmenis. Tada pabandė pati. Uždėjo vieną leteną ant akmens kitą leteną ir susvirduliavo. Smarkiai užsimerkė pasiruošusi kritimui. Ačiū Dievui ji vis dar laikėsi. Atsargiai ėjo toliau, bet ir vėl susvirduliavo. Vėl iš baimės užsimerkė ir negalvodama perlėkė visus likusius akmenis ir nušoko nuo kranto.
- Aš... Perėjau? - nustebusi žvelgė į kitame krante paliktą stovyklą.

- Žinoma, tai visai nėra sunku, - atsainiai miauktelėjo katė. - O dabar eisim apžiūrėti teritorijų, tu turi sekti paskui mane ir neatsilikti. Šiandien sužinosi, kur mes gyvename ir įsiminsi visas teritorijas. Betuo kitos pamokos pradėsime treniruoti ir tavo raumenis, - papasakojo Vakaro Žvaigždė ir nužingsniavo į mišką tokiu tempu, kad katytė spėtų paskui.

Nutaisė ryžtingą snukutį ir nusekė paskui.

Audra atėjusi atsitūpė ir stebėjo kaip iš paskos velkasi Šerkšnapėdis.