Įėjimas

Mokinė peršoko akmenis ir nubėgo link stovyklos. Ačiū Žvaigždės Klanui, ji dar išsaugojo daug žolelių.
---
Atšlubavusi Nakties Pėda įmetė į upę samanas, kad jos prisisemtų vandens. Paėmė jas šlapias ir nubėgo atgal.

Debesų Uodega grįžo atgal į stovyklą.

Paršuoliavo brastais į stovyklą.

Katinas atsėlino... Na jis nebuvo savižudis, tik tikėjosi kad jį kas priims į klaną... Na taip, tai buvo beprotybė. Pragaro paukštis atsitūpė.

Karė atbėgusi jau norėjo šokti ant brastų ir lėkti į kitą upęs krantą, bet užuodusi valkatą suurzgė.
- Tu silpnaproti ką čia darai?- suurzgusi drėskė per snukį.

The member '~F*ck.' has done the following action : Veiksmai

'A - Kariams' : 9

Atėjusi mokinė išpūtė akis. Tolumoje matė Pragaro Paukštį.
- Ką ten darai?!- sušuko ji ir užšoko ant akmens, skalaujančio upės- Tau čia negalima!!!

Nuo smūgio susitraukė ir taip nebuvo pasveikęs, o dar jam į snukį duoda. Išspjovė kraują.
- Pas Nakties pėda atėjau, - iškošė.
Tada išgirdo savo numylėtinės balsą. Jos akis sužibo ir jo snukelyje pasirodė šypseną.
- Nakties pėda, - nusišypsojo.

- Ko tu sieki čia ateidamas? - karės akys iš pykčio sužibo.

- Tu žinai, sakiau ne kartą, - ištarė karei ir užuodęs kitus karius pasileido bėgti link miško, ne jis nenorėjo dar mirti.

Mokinės nagai išsileido. Net nežino ką daryti. Jis- jos draugas, upės klano priešas. Mokinė liko tenais žiurėdama į jo vienintelį akį.

- Įsidėmėk kvaila blusa. Tu niekada nebūsiu priimtas į upės klaną. Ir jei dar kartą pasirodysi aš tau gyvam vidurius ištampysiu ir pasipuošiu tavo iškamša savo guolį, - sugriaudėjo jos balsas per visą stovyklą.

Mokinė pažvelgė į Pašvaistės Atspindį. Jis atrodė sužeistas... smarkiai. Mokinės nagai vėl sugrįžo kur turi būti. Jugi jos pareiga- išgydyti kates, net ne iš savo klano!

Karė priėjo prie Nakties pėdos.
- Net nemanyk eiti pas jį. Aš tave stebėsiu ,Nakties pėda. Ir jei dar kartą pamatysiu jį šalia stovyklos, o dar blogiau jei pamatysiu jį ir tave....Įsidėmėk mažoji gražuole...TAPSI KLANO IŠDAVIKE, - sušnibždėjo į ausį, - IR MANO PRIEŠE.

- Tu jau esi mano priešė- sušnypšė jai atgal ir nuėjo atgal į stovyklą.

Karė tik nusijuokusi atsitūpė.

Debesų Uodega nušuoliavo brastos akmenimis.

Bėgdamas brastais sukniaukė karei.
- Taip ir vėl Pragaro Paukštis, - perėjęs į kitą krantą nubėgo.

Debesų Uodega grįžo į stovyklą.

Nušlubavo per akmenis, kartą vos nenukrito, bet atgavo pusiausvyrą. Atėjusi ant kito kranto ji nušlepsėjo ieškot žolelių.
---
Grįžo į stovyklą su gervuogių lapais narsuose.

Peršokusi akmenis Nakties Pėda nušlubavo link aukštūjų akmenų.
---
Grįždama Ugniažole ji pažvelgė į savo stovyklą. Nenorėjo eiti ten, labiau norėjosi eit ieškot leisgyvius ir juos gyditi. Bet dabar turi pranešti Vakaro Žvaigždei, kad ji: vaistytoja.

Dyglys grįžo brastais.

[ sorry, kad vėl rašau, bet reikia : D ]


Karys atėjęs pradėjo laukti mokinio.

Mokinys atėjo ir atsisėdo.

Ginklanešys pastebėjęs netoliese miegančią Pašvaistę atsikosėjo. Kol karė vartėsi Dyglys dar kartą atsikosėjo.
- Plaukti nemoki tat eimi brastais. Eik atsargiai, - sukniaukęs pradėjo pėdinti brastais.