Stovyklos vidurys

Katė atėjo į stovyklos vidurį.
- Dygly, - kreipėsi ji į ginklanešį.

[Žiūrėk, aš ryt nelabai galėsiu prie pc, tai gal galim jau šiandien išeit..? :/]

Audra atėjusi atsitūpė šalia kačių.

[ joa. Nes ir aš ryt nlb ;DDD]

Pažvelgė į vadę.

Audra ėmė laižytis kailį. Išsilaižiusi ir susitvarkiusi kailiuką pasisveikino su vade.

Debesų Uodega iškėlė savo ausis klausydamasi kačių kurių nematė, bet juto ,kad jos esą visai šalia.

Lapų Šnaresys atėjo, praėjo pro kates ir nulindo tarp nendrių pas Debesų Uodegą. Voverę pasidėjo prie kojų.
-Dalijamės.

Debesų Uodega tik niurgztelėjo:
-Maniau niekad taip ir nepavaišinsi.
Ji pasilenkė ir suvalgė pusę voverės. Žinoma būtų suvalgiusi visą ir dar antrą, bet nemanė ,kad senolis ar kiti klano nariai bus patenkinti.

- Laikas keliauti. Audra, eime, - mostelėjo uodega ji. - Susitiksim prie įėjimo. Aš dar nueisiu paimti žolelių iš vaistytojos urvo, - sumiaukė katė ir atsistojusi nuėjo.

Lapų Šnaresys žudančiu žvilgsniu stebėjo kaip dukra suėda PUSĘ JO VOVERĖS ir šnarpštelėjo. Jis mikliai suėdė likusią pusę voverės. Skrandį užkišo ,net keista.
Jis garsiai nusiriaugėjo.
-Kur keliaujat?-šūktelėjo Dygliui.

- Prie mėnulio akmens, - sukniaukė Dyglys ir nuėjo.

Katė linktelėjo ir nuėjo link įėjimo.

-Ahaaa..-sumykė Lapų Šnaresys ir pradėjo muštis su Debesų Uodega.

Eukalipt rašo:

Debesų Uodega tik niurgztelėjo:
-Maniau niekad taip ir nepavaišinsi.
Ji pasilenkė ir suvalgė pusę voverės. Žinoma būtų suvalgiusi visą ir dar antrą, bet nemanė ,kad senolis ar kiti klano nariai bus patenkinti.

- Debesų Uodega,- pasigirdo balsas atėjus Trenksmui,- tu turi eiti tvarkyti augyklą.
Ir taręs nutapeno link audros sugriauto urvo.

Katė atėjusi numetė senolui voverę kuri gražiai nukrito prie jo letenų.
- Skanaus ,- sukniaukusi nulėkė

Lapų Šnaresys suėdė voverę ir atsistojęs nuėjo.

Katė atėjo į stovyklos vidurį ir atsitūpė. Apsižvalgė ar čia yra kas nors. Pasitraukusi į šoną išsitiesė ant žemės ir ėmė rąžytis. Pasitampiusi Audra susilaižė kailį.

Mokinė atėjo prie stovyklos vidurio ir nudribo.
---
Nuėjo atgal pas vadę.

Trenksmas atpėdinęs atsitūpė. Gardžiai suėdė savo sumedžiotą pelėną. Tada užkasęs grobio kaulelius išsilaižė savo baltą kailį ir apsidairė.

Karė atėjusi atsitūpė.

- Laabass..- murktelėjo ir iškart atsidūrė prie katės.

- Sveikas , - murktelėjo.

- Kaaip tauu sekasi?- murktelėjo Trenksmas.

Audra nužvelgusi kates nuėjo.

Karys atsidusęs nuėjo.

Atėjusi katė atsitūpė netoli Pašvaistės Atspindžio. Ėmė ėsti voverę.
- Sveika, - sukramčius gabaliuką pasisveikino.