Stovyklos vidurys

Dyglys tik dar kartą suurzgė.
- Man atrodo, kad mane ir vade mulkini su savo mokine kažkokia. Su kuo koveisi?

- Aš dar kartą kartoju. Mokinė mane užpuolė, o aš jos nepuoliau, tiesiog nubloškiau į medį,- ramiai tarė Dygliui.

- Gerai....Tada su kuo koveisi prieš mokinę?

- Aš su nieko nesikoviau. Mane užpuolė mokinė ir viskas,- tarė ginklanešiui.

- Aišku, - nukirto Vakarė ir pažvelgė į Dyglį. Mostelėjo uodega jam, kad eitų su ja. Vadei reikėjo pasikalbėti su Dygliu. Paskutinį kartą metusi žvilgsnį į Trenksmą katė nuėjo.

Katinas tik vyptelėjo ir pažvelgė į dangų.

Dyglys nusekė vadę.

Trenksmas pasilaižė savo žaizdas.

The member 'PerkuNaS' has done the following action : Veiksmai

'G - Tu pats' : 10, 7, 4

Atsidusęs apsidairė, o paskui ėmė laižytis kailį.

Dyglys atėjęs sukniauke.
- Trenksme.

- Ką?- sukluso ir atsistojo visiškai išsilaižęs kailį.

- Užteks tau tinginį tinginiaut. Eisi ir sutvirtinsi urvų sienas, - sukniaukė

- Ar aš vienas?- piktai kniauktelėjo.

- Dar drįsti atsikalbinėt lapės mėlė, - Dyglys išleido nagus, - Drožk į senolių urvą. Stebėsiu tave, - sukniaukė Dyglys ištiesęs galvą.

Katinas šnypštelėjo ant senelio ir lėtai nuslinko link nurodyto urvo.

Dyglys nusekė karį.

Audra suėdusi grobį jo kaulus užkasė ir padėkojo Žvaigždės klanui. Pasirąžiusi nutarė eit medžioti.

~Skeit'as. rašo:

Karė atėjusi atsitūpė netoli dukros. Šyptelėjo jai, o tada ėmė gardžiai doroti paukštį pasiimtą iš grobio duobės. Baigusi, mintyse padėkojo žvaigždės klanui už grobį, tada užkasė jo kaulelius. Apsidairė, o tada ėmė laižytis savo baltą kailį.

Išsilaižiusi kailį katė nubėgo link karių urvo.

Trenksmas atėjęs atsitūpė. Švariai išsilaižė kailį bei žaizdas.

The member 'PerkuNaS' has done the following action : Veiksmai

'G - Tu pats' : 2, 2, 10

Tada jis niūriai apsidairė ir ištiesęs letenas padėjo ant jų galvą. Prisimerkė, o tada paskendo prisiminimuose.

Trenksmas pasipurtė išgirdęs vadės šauksmą nuo uolos. Suprato, kad buvo kiek užsnūdęs prisimindamas senus laikus. Atsidusęs atsistojo ir lėtai nuslinko link Kreivosios uolos.

Visa permirkusi ir sulysusi čia atėjo Debesų Uodega. Ji nuėjo į vietą kur pradėjo augti nendrės ir greitai nulenkusi kelias nendres žemėn pasidarė sau lyg ir guolį kuriame atsigulė.
Ji pažvelgė aukštyn. Nieko nematė tik aukštas, virš galvos linguojančias nendras, žydrą dangų.
Ji pradėjo praustis savo šlapią kailį ir klausytis vandens čiurlenimo.

Dyglys atėjęs atsitūpė.