Augykla

Aušra iš karto prilėkė prie Pilkiaus ir ėmė jį raminti.
- Žiūrėk, uodega, - ėmė mosuoti palei nosį. - Šššš, nurimk mažas...mažas...broli.

Kačiukas po truputį nustojo rėkti ir susidomėjęs ėmė akimis sekioti sesės uodegą.

Aušra atsiduso ir toliau palei Pilkiaus nosį mataravo uodega.

Katė šyptelėjo dukrai ir sūnui.

Kačiukas įsidrąsinęs ėmė gaudyti uodegą letenomis.

Katinas žiauriai žiauriai nuliūdo ir supyko, kad neis į susibūrimą. Ir aišku, be abejo manė, jog kaltas Dyglys.

- Nealkani?- paklausė valdovė.

Kačiukas pagaliau sučiupo sesės uodegą ir suleido į ją dantukus.

- Nealkanas?- paklausė sūnaus.

- Viskas nebebūsiu kačiukas,- suburbėjo katinas ir išėjo iš urvo.

Kačiukas papurtė galvą ir paleido sesės uodegą. Tada užšoko jai ant nugaros ir ėmė visaip ją kandžioti.

Valdovė atsiduso ir ėmė laižytis kailį.

Kačiukas priėjęs tyliai jos paklausė kur visi išėjo.

- Visi išėjo į klanų susibūrimą,- sumurkė Lava.

- toli?- paklausė.

- Na tolokai, bet nelabai toli...- sumiaukė Lava.

Kačiukas atsiduso ir pradėjo žaisti su Aušra.

Aušra nusimetė nuo savęs Pilkių ir pakuteno jį.
- Gerai, nusibodai, - atsitraukė į augyklos kampą. - Noriu valgyt.

Kačiukas buvo įsidūkęs ir puolė sesers letenas.

- Tikiuos Trenksmas atneš ėdalo... gal nereikės man pačiai eiti...- atsiduso valdovė. Mat buvo dar pavargusi nuo vakar.

Aušra suurzgė.
- Tu manęs negirdi? - susiraukė ir vėl atsitraukė nuo Pilkiaus.

- Nusiraminkit,- subarė katė. Tada paėmė Pilkių ir pasidėjo šalia savęs.

Trenksmas atpėdinęs padėjo riebų paukštį valdovei. Tada ėmėsi tvarkyti urvą. Iš savo samanų krūvos išrinko minkčiausias samanas. Iškasė senas samanas ir užkasė jas lauke. Tada visas atliekas, šiukšles, nešvarumus surinko iš augyklos ir užkasė lauke. Tada patiesė švarias, naujas, mikštas samanas ir viską sutvarkęs išėjo iš urvo.

[skaitykit čia šitos žinutės nėra man sklerozė]

Katė padėkojo Trenksmui. Tada padalino paukštį dalimis. Didžiausią dalį pasiliko sau. O mažesnę Aušrai. Pati suėdė savo dalį, o dukros dalį pastūmė jai.