Augykla

Aušra atsiduso ir pasitrynė letenėlėmis akytes.
- Čia nuobodu, - suniurzgėjo.

Kačiukas ėmė ir iškišo galvą pro urvo angą.

Katytė taip pat atsistojo ir iškišo galvą.
- Noriu išeiti iš čia, - sukniaukė ir apsidairė.

Kačiukas nesulaikytas padėjo vieną letenėlę, paskui kitą ir jau pusiau buvo išlindęs iš urvo.

Aušra prisimerkė ir išstūmė Pilkių iš augyklos tiesiai į stovyklos vidurį.
- Ups, - patempė lūpą ir nusijuokė. - Atleisk, pasisaugok karių, jei sužinos, kad kačiukas ne augykloj, ne tapsi mokiniu dar ilgai, - išsišiepė ir pati išsitiesė prie įėjimo.

Kačiukas pamėgino pro j praeiti, bet nepavykus jis sustiręs ėmė drebėti, kol jo galvelėje atsirado mintis, kad reikia pajudėti, kačiukas kažkur nukulniavo.

- Ei, nelaimėli tu, grįžk čia, - sukniaukė ir susiraukė. - Aš tavęs gelbėti neisiu, papult į bėdą nenoriu. - suniurzgėjo.

Žaliažiedė su Pilkiu nasruose ir paukščiu atėjo ir nužvelgusi Aušrą peržengė ją ir atsigulė į guolį. Kadangi Lava miegojo, Žaliažiedė išlaižė Pilkiaus kailį, kad sušiltų ir visą nuprastą padėjo atgal pas Lavą po apykakle. Tada neištvėrusi daugiau vėl atsigulė guolyje ir ėmė kramsnoti paukštį. Baigusi apsilaižė ūsus irt patenkinusi pilvą, surinko plunksnas ir kaulus. Nunešė iš už augyklos ir užkasusi padėkojo Žvaigždžių klanui. Tada pakutenusi Aušros nosytę nuėjo.

Karė lyžtelėjo savo leteną. Tada apgaubė Pilkių bei Aušrą savo uodega ir užsnūdo.

Katė pabudo su linksmu veidu. Šiandien Pilkiui sueina 6 mėnuliai, na o Aušrai 8... Įdomu, kad gaus mokinius... Akk... kaip norėčiau ir aš bent vieną gauti... Kalbėjo mintyse. Tada valdovė kelias dienas niekas neatneša ėsti. Tyliai suurzgusi išėjo iš urvo.

-----

Valdovė grįžo su dviejais paukščiais nasruose. Vienas buvo kiek didesnis už kitą. Tą didesnį Lava padalino į dvi lygias dalis. Vieną pastūmė Aušrai, kitą Pilkiui. O tą kitą paukštį suėdė pati. Išsilaižė savo kailį, tada išlaižė sūnaus bei dukros kailius, juk jiems šiandien svarbi diena.

Dyglys sukniaukė Lavai.
- Einu paieškosiu vadės ir pranešiu jai, kad kačiukai jau pasirenfę tapti mokiniais,- murktelėjęs nuėjo.

Valdovė dėkingai sumurkė Dygliui ir laukė kada pabus kačiukai.

-----

Lava pabudino Pilkių ir Aušrą, nuėjo prie kreivosios uolos.

Lietingoji Letena atėjusi į augyklą apsidairė. Niekas nepasikeitė, nuo tada kai ji buvo dar kačiukas. Čia buvo tuščia. Išsikasė duobę, sušlavė šiukšles ir išėjo.

Karė atėjusi iškratė samanas, jas supureno ir atsigulusi laukė Trenksmo.

Trenksmas atejes atsitupe ir vis dar netikedamas zvelge i ja.

Karė šyptelėjo Trenksmui.
-Eikš juk nesižeisiu.-Pasakė ji ir šyptelėjo.

Katinas pasipurtes atsitupe prie Ziedadulkes.

-Žinai, niekada negalvojau, jog būsiu valdovė.-Tarstelėjo ir atsikėlusi atsitūpė.

- As irgi negalvojau jog busi valdove...-letai kniauke karys.

-Bet esu,-Pasakė ji ir lėtai atsigulinėjo.

Karys atsigule salia JuodosiosvZiedadulkee ir po kiek laiko uzsnudo

Dyglys atėjęs sumurkė valdovei.
- Kaip laikaisi?

Karė pramerkė akis.
-Gerai. Kartai nudiegia pilva ir tiek.-Sumurkė karė.-O kaip tu? Tavo vaikai? Lava?

Debesų Uodega atėjo ir draugiškai pasitrynė nosimi su Juodąją Žiedadulke.
-Sveikinu!

-Ačiū,-Sumurkė karė ir lyžtelėjo Debesų Uodegai petį.-Kaip sekasi?