Augykla

Katinas murktelėjo išgirdęs nuostabią žiną.

Baltaausis daugiau neturėdamas ką čia veikti nuėjo link savo urvo.

Katinas vis delto pakeitė savo pisimistišką nuomonę apie Baltaausį, mat vakar buvo siaubingai nuvargęs ir pradėjo plepėti beleką ir tuo metu buvo perdaug įtūžęs kad vaistytojas neaplanko.

Katytė pasimuistė ir per miegus pradėjo murmėti, bei kikenti.

Karys žvilgtelėjo į Drėgnakailę, murktelėjo.

Katytė kikeno, o poto sapne nutiko kažkas baisaus ir ji pradėjo cypti dėl išgąsčio.

Katė atėjo ir sustojusi prie įėjimo šyptelėjo. Klanas pagausėjo,- džiaugsmingai pamanė ji ir įėjo į augyklą ir atsitūpė prie kačiukų motinos.
- Sveikinu susilaukus kačiukų,- murktelėjo Katžolė ir stebėjo kačiukus, net nežinodama ar kačiukų motina išviso yra urve.

Katytė pabudo išgirdusi nepažįstama balsą.
-Laba, aš Drėgnakailė.-prisitatė kačiukė.

- Labas gražuole, aš Katžolė vyresnioji karė, buvusi vaistytoja,- šyptelėjo kačiukei,- Ar supratai ką aš pasakiau ? - šyptelėjo.

-Taip,-tarė ji ir priėjo prie Katžolės.

Katžolė palenkė galvą į apačią ir žvelgė į kačiukę. Tada bakstelėjo jai nosį savąja ir murktelėjo.

Kačiukė sukikeno ir taipogi sumurkė.

- Kiek tau mėnulių ? - pasidomėjo Katžolė Drėgnakailės.

Katinas pasisveikino su Katžole tada nužvelgė į dukrą, laukė kol ji atsakys.

Tyla pabudo ir nervingai pasipurtė. Atlapojusi rausvas akis, nusižiovavo ir buvo nepatenkinta, jog buvo patraukta iš šiltos pakaklės. Pirma įkyraus ir piktybinio jos brolio, o tuomet vaistytojo. Tylai pilvukas kiek sugurgė, tačiau ji negalėjo galvoti apie pieną. Jai jis tiesiog nebelipo. Išalkusi ir suniurzgusi ji pasirėmė į guolio kraštą ir stebėjo atėjūnus.

Katė taip pat linktelėjo kariui ir šyptelėjo laukdama atsakymo iš kačiukės.

Tyla įdėmiai stebėjo visus susirinkusius urve ir žinoma, kaip visada, buvo dar nematytų kačių. Kačiuką tai baisiausiai glumino ir visos tos jų keistos šnekos jai atrodė neįveikiama misija. Tačiau kačiukas viską įsidėmėjo galvoje, tačiau dar nereiškė minčių garsiai.

-Man jau keturi mėnuliai,-tarė didžiuodamasi.

Kačiukas prisimerkė ir stebėjo Drėgnakailę. Tuomet akys nukrypo ties Šnabždesiu ir ji prisimerkė. Jis jai tebuvo varžovas, o jo elgesio ji nemėgo.

- Dar du ir tapsi mokine,- šyptelėjo ir prigulė.

Tyla pažvelgė į katę, su kuria kalbėjo Drėgnakailė.

-O ką aš darysiu kai būsiu mokinė?-Paklausė susidomėjusi Drėgnakailė.

Karys atėjo išgirdęs mažų kačiukų miauksėjimus. Uostinėjo mažylius, kad įsimintų jų kvapus.

Kačiukas susiraukė ir pirmą kartą išleido nepasitenkinimo garsą. Tai yra, sušnypštė.

- Mokinsiesi kovoti, medžioti, plaukti ir visa kita ko tau prireiks ginant klaną ir rūpinantis juo,- sukniaukė,- Manau, kad dar kažko nepaminėjau, bet augant sužinosi pati,- murktelėjo ir pažvelgė į Tylą,- Aš Katžolė,- murktelėjo prisistatydama.