Įėjimas

Atbėgęs perplaukė upę ir nubėgo.

Plaštakė atstriksėjusi bailiai pažvelgė į upę ir susigūžė vietoje į mažą kamuoliuką, prisiminė kaip skendo.

Juodoji Liepsna atėjo prie Plaštaės. "kaip ji plauks, jeigu tokie bjaurūs prisiminimai upėje."- pagalvojo.

-Tennn... - cyptelėjo ir pilnai pažvelgė į upę. Nors ir vanduo kėlė šiurpią, upė atrodė patraukli, bet kačiukė nerizikavo ir nesiartino. Ji letenėle parodė į kitą krantą ir žvilgsniu nusekė upę, į visiškai priešingą pusę negu kur teka, norėdama parodyti iš kur atsirado.

Juodoji Liepsna norėjo ją pernešti per upę ir eiti kur ji parodys. Bet negalėjo kol nesulaukė globėjo.

Atejes Sidabras paeme mazyle uz pakarpos ir lengvai ja pakeles perplugdino i kita kranta. Paleido ja ant zemes ir lauke.

Kačiukė pakliuvusi kitame krante atsargiai striksėjo į priešingą pusę nei tekė upė. [kita tema]

Juodoji Liepsna šoko į vandenį kad net brolį šiek tiek aptaškė. Priplaukęs krantą išlipo, nusipurtė ir nuėjo kur kačiukė vedė.

Nuseke paskui kaciuke ir broli.
------
Parplauke atgal su kaciuke dantyse ir nubego link vaistytojos urvo vis dar nesdamas Plastake.

Pragaro paukštis atėjo. Grobio neturėjo. Gėlių tai pat. Nes tos dovanos visad būdavo įmetamos į upę... na gerai kad jo pačio dar niekas neįmetė ten. Atsitūpė. Pradėjo laukti kol kas pastebės.

Katinas atbėgo iš medžioklės nes užuodė šlykštų kvapą. Pamatęs Pragaro paukštį garsiai sušnypštė ir išskleidė nagus.
- Ko čia vėl atėjai? - Sukniaukė. Juodoji Liepsna atrodė agresyviai, bet kautis nenorėjo.

Atsisuko į Juodąją Liepsną. Atsiduso. Kas per klausimas? Gi jis visada ateina to pačio - aplankyti Ugniažolę, Audrą ir Vakaro žvaigždę.
- Gi aš visada ateinu to pačio, - ištarė šaltai. - Nemanai kad kvaila to klausti?

katinas suurgzgė -"Nejaugi jis nepasimokė iš praito karto"- pagalvojo. Tada paėjo žingsniu atgal prie audros kuri stovėjo tam pačiam krante kaip ir jis.
- Jos visos labai užsiėmusios. Todėl neždinkis iš mūsų teritorijų!!! - Sukniaukė.

- Jos niekada nebūna užsiėmusios, - atsiduso. - Įleisk mane į upės klano stovykla, - lėtai pasakė. - Tikrai nieko nedarysiu, puikiai žinau, kad jūs... Nauji... katinai... Manimi nepasitikite... - sumurmėjo. - Bet man tikrai reikia pašnekėt su Vakare.

-Pasakyk man, perduosiu jai,-sukniaukė.

- Tai melas, tiesa? - sumurmėjo. - Puikiai žinau jus, visus mano žodžius kaip tą grobį nuskandinat, - atsiduso. - Tad įleisk mane į stovyklą.

-Ne, - Piktai suurzgė.- Pasakyk man žinią kurią reikia perduoti,- Sukniaukė.

- Puiku, perduok jai kad noriu įstoti į upės klaną, - ištarė ir pažvelgė į brastas. Paskiau į upę. Atsiminė kaip kartą vos nepaskendęs perplaukė upę... Ir kaip kartą kai buvo kačiukas jį pernešė per upę... Atsiduso. Palietė su leteną vandenį.

-Dabar jau gali eiti,- sukniaukė.

- Palauksiu... vadės... Ir kitų, - sumurmėjo. - Be to, kaip gyvena tas... tas... Sidabriško kailio katinėlis? - paklausė.

- Ne tavo reikalas,- sumurmėjo. -Vakaro Žvaigždė dabar užsiėmusi, ir ji labai ilgai neateis.

- Palauksiu, - ištarė ir įlipo į arčiausiai esantį medį. Atsigulė ant šakos. - Palauksiu, - sukniaukė ir pradėjo stebėti.

Katinas įšoko į upę ir perplaukė į kitą krantą, išlipęs nusipurtė ir pradėjo budėti.

(Oj ilgai lauksi. Ji kaškur išvažiavus.)

(tai palauksiu Ugniažolės trololololololololoolololo)
Šyptelėjo. Su mielu noru dabar įeitu į stovyklą. Bet deja. Gali paskęsti.

(Ugniažolė kiek žinau dabar Perkūno klane)

Katinas pakrūtino ūsus ir į lipo į vandenį , bandydamas ką nors sužvejoti. Pamatęs mažą ešerių gaują, pradėjo mosikuot leteną su išskėstais nagais.