Įėjimas

Karys atėjęs pažvelgė į senolį.

Lapų Šnaresys pradėjo purtytis ,kad vanduo išsilakstytų į šalis. Atrodė panašus į Pamellą Anderson kažkiek.

- Ne ne ne, aš.. gražesnė, - nuolatos juokdamasi išspaudė Vakarė. - Tau nebent Upėje būt princesė, - suprunkštė ir atsitūpė. Vis dar juokdamasi užvertė galvą į dangų.

-Oi! Dygly!-aiktelėjo Lapų Šnaresys ir letenomis užsidengė savo kriauklytes.

Katė garsiai kvatodamasi pažvelgė į ginklanešį. Nors ir stengėsi sulaikyti juoką, bet jis vis vien išsiveržė. Galėjo atrodyti kaip beprotė.

Dyglys pažvelgė į vandenį ir į vietą kurioj turėjo kyšoti brastos akmenys. Atsidusęs atsitūpė. Matėsi, kad Dygliui šiandien nekokia nuotaika.

Lapų Šnaresys seksualiai išrietė savo kūną ,tad atrodė kaip nuostabi Upės deivė ,su žaliais besiplaikstančiais plaukais, ir savo bikiniu kriauklėmis.
-Nenorėk varžytis su manimi dėl grožio konkurso.. Laimėčiau.-juokėsi jis. Nežinojo kaip jie abu turėjo atrodyti prieš Dyglį..
Neatrodė ,kad ką tik būtų palaidota Lava ir Pašvaistės Atspindys, o jie čia sau su vade abu žvengia isteriškai..

Lapų Šnaresys pasimėgavo saulės ruoželiu. Tai jį darė įpatingu.

Vakarė juokdamasi letena visai nesmarkiai niuktelėjo 'princesę'.
- Pabandom? - prunkšdama paklausė ir žaviai suklapsėjo akimis. Uodega prisidengė snukutį kaip kokia vėduokle ir pažvelgė į ginklanešį.
- Dygly! Kuri gražesnė? - kraipydamasi paklausė.

Dyglys prisimerkęs nuleido žvilgsnį žemyn. Po kelių minučių nusipurtė ir vėl pakėlė galvą. Suviliotas žaidimo Dyglys pakrutino ūsus.
- Aišku, kad Vakarė, - nusišypsojo.

Katė parodė liežuvį Lapų Šnaresiui.
- Be be bee! - vaikiškai sumiaukė ir nusijuokė.

-Tavo rainas kailis visiškai nebemadingas.-erzino ją Lapų Šnaresys.-Šį sezoną populiariau turėti baltą aksominį kailiuką!
Po bangos jis nužvelgė abudu. Ilgiausiai žiūrėjo į Dyglį.
-Koks gražus makiažas..-droviai sumiaukė ir koketiškai sumirksėjo akimis.

- O tu nei to, nei to neturi, aksomu tavo kailiukas nė iš tolo nekvepia, - pasipūtė katė ir nusipurtė dumblą, dabar jos kailis vos ne švytėjo. Pažvelgusi į Dyglį sukikeno ir niuktelėjo Šnaresį.
- Tu per sena jam, - labai garsiai sušnabždėjo ir viliojamu žvilgsniu pažvelgė į Dyglį.

-Meeeeeeaaaaaauuuwww.-sukniaukė Lapų Šnaresys tiesiog pakerėtas dumblinės Vakaro Žvaigždės.

Bet Vakarė nekreipė dėmesio į Šnaresį, ji akimis tiesiog ryte rijo Dyglį.

Lapų Šnaresys spoksojo į Vakaro Žvaigždę.

-Akmenėliai!-sušuko Lapų Šnaresys ir jau norėjo pulti į upę ,bet sustojo. Dar nuskęs per tą mėšlungį.

- Stop, - išsiblaiviusi riktelėjo katė. - Per tuos savo akmenėlius vos sprando nenusisukai, o kas, jeigu nebūčiau atlėkusi, a? - susiraukusi varė Vakarė. Visas jos žavesys išgaravo ir katė vėl virto sena (gražia) bambekle.

-Būčiau išplaukęs. Gal.-jis gražiai sumirkėjo akytėmis ir papurtė galvą. Nenorėjo jokio noro dabar lysti į vandenį ,tad jis pripūškavo prie Vakaro Žvaigždės.
-Gaila ,kad aną akmenėlį pasičiupo lydeka.