Įėjimas

Gauruotoji Letena patenkinta šyptelėjo stovyklos vaizdui ir įšoko į upelį. Plaukdama prisiminė kaip matė valkatas stovykloje, kaip jos nuskriaudę kažkokią katę iš kito klano. Mokinė išlipo iš upės kitame krante, atsiduso ir nuėjo į stovyklą svarstydama ar jos brolis jau grįžo.

Išplaukė iš stovyklos.

__________

Grįžo su grobiu.

Vadė atėjusi priėjo prie vaistytojos.
- Ugniažole, Audra kačiuojasi, jai praverstų pagalba, - sumiaukė katei ir nupėdino į savo urvą. Buvo pavargusi.

Atplaukė į stovyklą.

Nesuprasdama ką daro, išplaukė iš stovyklos.

Trenksmapėdis išplaukė iš stovyklos galvodamas apie Šviesiają Leteną.

______

Mokinys atplaukė.

Debesų Uodega išėjo į naktinę medžioklę.
---
Grįžo su grobiu.

Debesų Uodega atėjo ir pradėjo daryti rytinę mankštą.

Vakarė žiovaudama atėjo prie upės. Linktelėjusi Debesų Uodegai pasirąžė ir šokusi į upę išplaukė.
~~
Vadė grįžo ir atsitūpė prie upės. Net jeigu kas nors ir žinotų, kur yra stovykla, į ją vis tiek nepatektų.

Šviesos Letena atėjo ir nustėro. Kaip aš pateksiu į stovyklą?-paklausė savęs.

- Plaukti, kaip ir teritorijų bei kitų dalykų, tave išmokys koks karys, - sumiaukė katė, bet jau žinojo, kad šią perkūnietę duos Debesų Uodegai. Tik ji galės padaryti ką nors iš šios mokinukės.. arba ne.
- O kol kas į stovyklą pereisi akmenimis, - sumiaukė katė ir parodė nežymiai iš vandens iškilusius akmenis. Po liūčių vanduo buvo kiek pakilęs. - Tai nelabai sunku, - sumiaukė ir akmenimis nušokinėjo į stovyklą. Sustojusi kitame krante katė atsisuko pažiūrėti, kaip pereis Šviesos Letena.

Šviesos Letena viską iki šiol stebėjusi linktelėjo ir labai lengvai peršoko per akmenukus. Po kelių sekundžių stovėjo šalia vadės.

- O čia tavo nauja, neoficiali mokytoja, - parodė katė į Debesų Uodegą ir nuėjo prie jos.
- Sveika, Debesų Uodega, - pasisveikino Vakarė. - Turiu tau darbo. Šita perkūnietė sakosi norinti pereiti į mūsų klaną, tad noriu, jog pažiūrėtum, ar ji tam tinkama. Tu pas mus.. geriausia mokytoja, tad tikiu, jog susitvarkysi. Jos vardas.. aa.. - vadė klausiamai pažvelgė į Šviesos Leteną.

-Aš Šviesos letena,- ryžtingai pasakė priėjusi.

- Puiku. Tikiuosi susibendrausit, o aš turiu darbų. Sėkmės, - išsišiepė katė ir nuėjo link augyklos. Įdomu, kas liks iš tos mokinukės, kai su ja padirbės Debesų Uodega.

Dyglys atėjęs atsitūpė. Pažvelgė į Šviesos leteną.

Šaltoji Pėda atsekė Dyglį.

Pažvelgė į Dyglį ir susigūžė. Aplink buvo tiek nepažįstamų kačių.

- Tu...Aš atsimenu tave...- Dyglys pažvelgė į buvusią perkūnietę, bet pamatęs Debesų Uodega šalia linktelėjo jai, - Eime , Šaltoji Pėda, - perplaukė upę.

Katytė dar labiau susigūžė.

Mokinys perėjo brastas.

Mokinys išplaukė iš stovyklos.

Katytė nuobodžiaudama atsigulė prie mokytojos.

Trenksmapėdis atplaukęs pamatė to ko nepastebėjo išplaukdamas. O tai buvo Šviesioji letena. Pribėgęs murktelėjo:
- Sveika, ar tave perkėlė ? - Mokinys taip klausė del to kad nuo jos jau sklido nestiprus Upės klano kvapas.

-Na taip, aš dabar upietė,-nusijuokė.-Na, o mano mokytoja nuo šiol Debesų uodega.