Įėjimas

Mokinys grįžęs atsitūpė čia ir žvelgė į tolius.

Lava išplaukė iš stovyklos.

Karė grįžo į stovyklą su grobiu nasruose. Nuėjo link grobio duobės.

Lapų Šnaresys toks biški amžinai vienišas, nuėjo.

Mokinys nuskuodė, kaip žaibas prie kreivosios uolos.

Karė išgirdus susirinkimą nubėgo tenai.

Naujasis karys didžiuodamasis savimi atėjo čia ir atsitūpė. Jis vis dar negalėjo patikėti, kad ji karys... Manė, jog niekad netaps kariu... Trenksmas pažvelgė į dangų. Jau buvo tamsu. Tada papūtė šaltas vėjas, o katinas pasipurtė ir jo kailis pasišiaušė iš šalčio.

Nors ir buvo nusprendusi eiti į karių urvą persigalvojo. Nežinia kas ją čia atvedė tačiau atsitūpė šalia Trenksmo ir tylai tupėjo, prisiminė naktį kai pati tapo kare.

Trenksmas pažvelgė į karę ir šyptelėjo.

Pašvaistės Atspindys linktelėjo kariui. Žinojo, kad per budėjimą reikia laikytis tylos įžado todėl linksmu žvilgsniu pasveikino jį tapus kariu.

Katinas taip pat linktelėjo naująjai karei.

Tada pasisuko į sesę ir linktelėjo pasveikindama. Nenorėjo jų nervuoti kalbėdama.

Linktelėjusi sesei katė išsitiesė ant priėjimo palikdama vietos Trenksmui. Žvelgė į tolį.

Karė apsivijo Trenksmą uodega ir parėmusi į jį galvą pradėjo žiūrėti į tolius.

Iš tiesų katinas buvo alkanas. Tačiau dabar tai nebuvo itin svarbu. Svarbiau tai, kad jis tapo kariu ir dabar turi laikytis tylos įžado ir budėti per nakti prie įėjimo. Paskui sumurkė Žiedadulkei, bet paskui susimąstė. Jeigu sesė pamatys, kad jis vėl bendrauja su Žiedadulke, ji tikrai supyks. Tačiau ką jis galėjo pakeisti? Nieko. Nebent būti atsargesniam. Tą padaryti jis stengsis. O į vaistytojo urvą turbūt niekad neįžengs. Ir taip ten praleido beveik visą gyvenimą, todėl ten būti nė trupučio nenorės.

Naujoji karė atėjo ir atsitūpė prie Pašvaistės Atspindžio ir susijaudinusi išplėtė akis.

Trenksmas pažvelgė į dar vieną naująją karę. Jis prisiminė, jog ji anksčiau jam labai patiko. Bet ir dabar patinka. Deja, ne taip, kaip Žiedadulkė.

Debesų Uodega linktelėjo galvą Trenksmui. Apie praeitį negalvojo. Jau buvo įstengusi pamiršti Trenksmą ir suprasti ,kad jam mielesnė ir gražesnė kita katytė.
Dabar ,ji tiesiog džiaugėsi ,kad tapo kare. Juk visą laiką buvo tikrai peraugusi mokinė.

Katinas taip pat linktelėjo Debesų Uodegai ir pasirąžė. Vėl atsitūpė ir žvelgė į tolius.

Žiedadulkė lyžtelėjo Trenksmą ir užsimerkusi svajojo apie rytojų kaip bus nuostabu būti kartu su Trenksmu.

Debesų Uodega įkišo savo uodegą į vandenį. Pradėjo galvoti apie šią naktį. Gal ir gerai ,kad nėra sniego - nešąla letenos.

Žiedadulkė šyptelėjo Debesų Uodegai ir toliau svajojo.

Debesų Uodegos žvilgsnis neilgai trukus tapo tiesiog budrus. Jausmus paslėpė po to sukelto budrumo kauke. Ji turėjo vaikystės meilę. O gal greičiau jaunatvišką susižavėjimą kuris tik atrodė kaip meilė.
Ar ją dar kas nors pamils? Dyglys? Lokio Nagas? Daugiau laisvų patinų kaip ir nebuvo. Ledynmetis burkavo su Laukine Žibuokle rodos. O ir pati negeidžia Lapų Šnaresio ypač šiuo atveju kai jis yra jos tėvas, be to senolis ir baisiai nepatrauklus. Na žinoma dar buvo tas kačiukas.. Varveklis? Bet argi ji karsis jam ant kaklo dar mažam kačiukui..? Ne.. Geriau gyventi vienai.

Karys įkvėpė šaltos žiemos oro. Tada lyžtelėjo savo leteną ir pasiruošė budėti nakčiai.

Karė pakėlė galvą ir sušanbždėjo Trenksmui į ausį.
-Myliu tave, labiau už viską,-Padėjusi galvą atgal ant peties pradėjo žiurėti į tolius ir budėti kartu.

[ Girdėjo tik Trenksmas ]