Augykla

Katytė pasimuistė ir susirietė į kamuoliuką, netrukus užmigo.

-Utiutiutiu.-Šnaresys įlindo į urvą.-O. Dar viena.. Mergytė...

Aušra sukarpė ausytėmis ir pasuko galvą link ten kur sklido balsas.

-Sveikas,-Šyptelėjo mokinys.

- Labas, brolau...- pasisveikinė katė.

-Daugiau bus? Paprastai kačiukai po vieną neatkeliauja..

- Na o man dažnai po vieną...- sumiaukė Lava.

Senolis suklapsėjo akim.
-Tai dėl ko tie mūšiai vyksta?

- Dėl saulėtųjų uolų...- tarė katė.

-Ane?-Lapų Šnaresiui buvo vienodai.

- Aha,- miauktelėjo Lava,- o kaip tau sekasi?

-Įdomiai.
Gal taip ir neatrodė,bet Lapų Šnaresio pasamonė gerai gyvavo.

Katytė prisiglaudė prie motinos ir palindo po jos pilvu. Kyšojo šik uodegos galiukas.

Lava lyžtelėjo dukrą.

Mokinė nuėjo į kampą ir ėmė laižyti savo kailį.

- Ateik čia, Uogyte,- sumurkė katė.

- Gerai- atsiliepė ji gavusi dėmėsio. Pribėgusi ji atsigulė šalia Lavos.

Katė šyptelėjo Uogytei.

Dyglys kraujuotas ir sužalotas atėjo. Pamatęs Lavą ir kačiuką jis pažvelgė į Lavą.

- Labas, Dygly,- sumurkė katė ir keistai maloniai pažvelgė į jį.

-Turiu dar valandą.
Katinas atsirėmė į sieną. Jam skaudėjo galva.

Dyglys tik nustebęs spoksojo į kačiuką.

- Kokią dar valandą?- keistai paklausė brolio. Tada sumurkė Dygliui:
- Čia tavo dukra...

-Ai vėl eisiu miegot.
Jis pradėjo kandžiot savo uodegą. Buvo žiauriai nuobodu.

Dyglys išsilaižęs purvą ir kraują iš žaizdų atsigulė prie Lavos. Murktelėjo.