Įėjimas

Lūšiapėdis apsižvalgęs išsliūkino iš stovyklos, norėdamas apsidairyti po teritorijas.

Katinas grįžo į stovyklą.

Lapų Šnaresys atėjo ir pradėjo lakti vandenį.

Neaiškus juodas siluetas prabėgdamas padėjo mažą besirangantį pilką rainį prie pat įėjimo, lyžtelėjo jam viršugalvį ir kažką sumurmėjęs, dingo tarp retų kamienų tolumoje. Kačiukas nejudėjo - atrodė lyg negyvas, tačiau šonai kilnojosi, letenėlės pamažu virpėjo, o mažylis dar net neatsimerkęs kažkokiu būdu bandė rasti šilumos ir maisto.

Vandenynas norėjo lipti barstomis, bet pastebėjo kačiuką. Dirstelėjo į Lapų Šnaresį kuris ramiai laka vandenį.
- Tavo? - pakarpęs ausimis sumiaukė. - Bet manau tu nesikačiuoji. - sukniaukęs pasiėmė kačiuką ir nusinešė.

Lapų Šnaresys susimąstęs žvelgė į vandenį. Maždaug į tą vietą kur giliai po vandeniu buvo brastos akmenys.. Gan gaila ,kad jų nebėra.
Nusekė vaistytoją.

Lapų Šnaresys su kačiuku nasruose priėjo prie vandens. Netrukus perplaukė Upę. Sustojo tik kai pasiekė krantą. Jis išmetė kačiuką ant žemės. Jis palengvins visus sunkumus...
Katinas pagriebė kačiuką ir pradėjo jį skandinti. Jei Vandenynas to nepadarys,padarys jis.

Vandenynas perbėgo brastas ir pastūmė Lapų Šnaresį.
- Ką tu darai? - suurzgė ir bandė išplėšti kačiuką.

Kačiukas bejėgiškai pradėjo be balso miaukti, spurdėdamas ir besimaskatuodamas, mat vandens pakliuvo ir į nosytę, ir į burną.

{čia kokia proga skandinat? D. praleidau kažką blogo?}

Katė atėjo čia. Aiktelėjo pamačiusi, kad brolis skandina kačiuką. Sušnypštė ir nestipriai drėskė broliui per snukį. Tada bandė išplėšti kačiuką.

Kur tu nustumsi Lapų Šnaresį! Katinas dar nepabuvo senoliu nė vieno mėnulio tad jis laikėsi tvirtai kaip uola. Jis giliau įkišo kačiuką į vandenį laikydamas priekinėmis letenomis.
-Pasitrauk Vandenyne. Tai ne koks Klano kačiukas. Net ne perkūnietis kaip pats sakei. Greitai bus baigta.

[nž aš]

Vandenynas ėmė urgzti dar labiau.
- Aš rūpinsiuosi ne tu peliasmegeni. - urzgėjo katinas ir kiek galėdamas stengėsi ištraukti kačiuką iš Šnaresio.

Katė piktai suurzgė ant brolio. Tada įkando jam ir stengėsi išplėšti kačiuką iš Lapų Šnaresio.

Lapų Šnaresys tai giliai įkišo kačiuką ,kad jį nusmigdino į po vandeniu esantį dumblą.
-Tu vaistytojas - tu negali rūpintis kačiukais. Aš žinau ką darau. Visi rastinukai užrūstino Žvaigždės klaną. Atsitraukit abu.
(Šiaip sau XDDDDDDDDDDD)

- Aš jį tik globosiu, jei nepatinka, nešk valdovei ar kokiai kitai kate. - suurzgė. - Trauk kačiuką iš vandens. - įniršęs urzgė ant Šnaresio.

{oh wow. :DD žiū kaip maloniai į upę priėma mane. XD}

Kačiukas bejėgiškai suspurdo, tada užlaikė kvėpavimą - mat maždaug susiprato, kad kvėpuodamas prikemša į save daugiau vandens. Bevardis buvo visai menkas prieš tokį didelį kaip Lapų Šnaresys, bet letenėlėmis po vandeniu vistiek talžė kur papuolė, norėdamas ištrūkti iš vandens.

Katė piktai sušnypštė ant Šnaresio.
- Tai aš galiu prižiūrėti jį,- tarė broliui ir skaudžiai įkando jam į letenas. Tada jis paleido kačiuką, o Lava staigiai šoko į upę. Panėrusi į vandenį įsikando kačiuką ir išplaukė su juo į krantą. Įsikandusi kačiuką nubėgo į vaistytojo urvą.

Lapų Šnaresys nesipriešino. Jis nuplaukė atgal į stovyklą.

Vandenynas nubėgo link savo urvo.

Lapų Šnaresys išplaukė iš stovyklos.

Žaibo Letena atėjo čia. Baisiai išsigando, kai brastos akmenų nebebuvo upėje, jie buvo giliai. Giliai upėje. Mokinys tikrai nenorėjo lįsti į tą ledinį vandenį. Jis mirtinai sušaltų. Jo plonas kailis neapsaugotų nuo šalčio. Taip, atrodo, kad jis jau nemažas mokinys, tačiau širdyje jaučiasi kaip mažas kačiukas. Anksčiau taip nebuvo. Kai žuvo mama, viskas pasikeitė. Tėvas iš viso nekalba su juo ir net nekreipia dėmėsio. Tiesiog ignoruoja. Brolis, miega amžinai, kaip užmuštas. O sesė... taip, su ja taip pat senai matėsi. Ir kas liko? Na, gal Švytinti Pėda... Mokinys pasispurtė. Ne ir dar kartą ne, jis neis iš stovyklos vienas, o ypač, kad reikės perplaukti per ledinį vandenį. O dabar jis nė žvejoti nenori. O svarbiausia tai, kad kai mama žuvo jis nebeturi mokytojo, ir niekas jo nebemoko. Kas? Kas galėtų padėti? Tikriausiai niekas... Mokinys suaimanavo, jis tikrai atsiliks nuo mokslų. O svarbiausia, kur medžioti? Mokinys tyliai apsidairė. Ir kaip jis nudžiugo, kai pamatė mažą paukščiuką! Nė pats nejuto, kai prigludo prie žemės ir ėmė tyliai sėlinti. Kai liko vos keli žingsniai iki grobio, mokinys stipriai atsispyrė nuo žemės ir šoko ant paukščio. Staigiai užšokęs ant paukščio įkando jam stipriai į kaklą.

The member 'PerkuNaS' has done the following action : Veiksmai

'MEDŽIOKLĖ' : 3

Mokinys sušnypštė. Viskas, viskas, jis nebesumedžios nieko! Žaibo Letena sudejevęs tyliai nuslinko prie grobio vietos.

Šnaresys parplaukė į stovyklą.

Laukinė Žibuoklė linktelėjo ir nuėjo į stovyklą.