Augykla

- Ne, susirinkime jo nebuvo, - papurtė galvą katė ir pasuko galvą į karį. - Juodoji Liepsna, suprantu, kad jie - tavo kačiukai, bet turi duoti ramybę valdovėms, - švelniai subarė katiną.

Katinas atsisuko į Vakaro Žvaigždę.
- Aš tik ateinu, pamaitinu valdoves ir sergėju augyklą. Nesuprantu, kuom aš trūgdau.

Vakarė tik linktelėjo ir nusisuko į Rudakailę. Prisiminė, kai pati, dar būdama ginklaneše, susilaukė kačiukų. Tuos kelis mėnulius Dyglys irgi budėdavo prie jos, tad dabartinė vadė per daug nebarė kario.

-Taip ir nespėjau su tavimi pakalbėti. Kas tau nutiko grįžus? Nesusižeidei?-susirūpinusi paklausė.

Katinas perkreipė į kačiukus žvilgsnį, jis jau nebesidomino jų pokalbiu, nes katik užduotus vadei klausimus ji jau visiem išpasakojo.

- Ne, viskas gerai, vos keletas didesnių įbrėžimų ir tiek, - atsainiai gūžtelėjo vadė. - Valkatos gana lengvai mane paleido, bet grįždama vis tiek daug kur užkliuvau ir susibraižiau.

-Ar jos nesakė dėl kokios priežasties keliauji sau jais?-ji neramiai apsižvalgė. Kažkaip neįtikima, kad valkatos sugebėjo vadę paleisti iš savo nagų. Kažkas jas turėjo baisiai išblaškškyti.

- Nesakė, - kiek suirzusi, nors to neparodydama, atsakė. Ją jau ėmė erzinti tas klausimas, nors labiausiai dėl to, kad Vakarė pati nežinojo atsakymo.
- Jos tik prišėrė mane kažkokių žolelių, nuo kurių darėsi sunku judėti, bet mąstyti galėjau aiškiai. Taip, žinau, jos neturėjo taip lengvai manęs paleisti, bet paleido.

Tuo tarpu kol katės šnekėjo, katinas atsigulė ir pradėjo žiūrėti pro urvo įėjimą į stovyklą. Tuo tarpu galvojo savo palikuonės kačiukės naujajį vardą.

Katinėlis tyliai murkdamas burzgė Šviesiosios Plunksnos pašonėj -- buvo kiek susigūžęs ir truputį drebėjo, mat urve buvo užtektinai vėsu. Nei miauksėjo, nei muistėsi; gulėjo ramiai, matyt miegojo.

Katinas žvilgetėjo į Blusių ir lėtai neprižadindamas miegančio kačiuko pradėjo jį glostyti su uodega.

Blusius trumpai krustelėjo pajutęs keistą pūkuotą daiktą brukštelint jam per nugarą, bet per daug į tai dėmesio nekreipė. Jau daugmaž turėjo pramerkt akis, tačiau katinėlis vis dar laimingas parpė motinos pašonėj dėl nieko nesirūpindamas.

Juodoji Liepsna vis glostė ir žiūrėjo į kačiukus užsisvajojęs. Jo galvoje tiek daug minčių plaukiojo, nes niekada nemanė, kad turės palikuonių.

O Tyla, atvirkščiai, buvo nerami. Jai nepatiko, kad čia vis daugiau kvapų, o dar daugiau garsų. Tai dirgino kačiuką, mat ji nebuvo pratusi. Silpniau sukniaukusi ji keistai persivertė per šoną ir saldžiai užparpė. Mat vienai dienai buvo visko per daug.

Rudakailė ilgai galvojo vienam iš savo kačiukų jo naują vardą. Kažkodėl, į mintis geros idėjos nelindo, o vienintelis žodis apie kurį ji tegalėjo galvoti buvo "fekalijos". Galų gale ji pažvelgė Vakaro Žvaigždę ir tarė.
-Pavadinsiu ją Tyla, mirusios Upės klano karės garbei. Galbūt, dar atsimenate ją.

- Tyla.. - susimąstė Vakaro Žvaigždė ir linktelėjo. - Taip. Mirė labai jauna, gimė beveik su manimi, - nutęsė.

{Ar tik nebuvo ji Vakarės sesuo.? xDD}

Kritusi ant žemės, pilka raina katė įkišo galvą į urvą. Čia mane prižiurėjo Rudakailė, kai dar buvau mažytė, prisiminė ji ir murktelėjo. Ji dar pamatė savo mamą, Vakaro Žvaigždę. Tikiuosi ji manęs nemato, pagalvojo karė ir nuleido galvą truputi žemiau, kad vadė jos nepastebėtų.
Ėmė savo žydromis akimis stebėti naujagimius. Juodi kaip anglis kačiukai, pagalvojo ji.

[Juuust looking' .DD]

Kačiukas pabezdėjęs sučepsėjo ir toliau sau miegojo.

Staiga tarp kačių tvyrojo tyla. Katinas iš neturėjimo ką veitasitūpė ir baigus šnekėtis dirstelėjo į Rudakailę.
- Atsiprašau, kad įsiterpiau, bet ar ko nors pageidauti? Mat jaučiuosi toks kaltas, kad beveik visą dėmesį skiriu į Šviesiają Plunksną. Gal pageidautumėt dar šviežios žuvies? Gal pakeisti jūsų guolį?

Tyla saldžiai miegojo, pakolei Juodoji Liepsna nepažadino silpnai miegančio kačiuko. Ana, jam pabaigus plepėt, taip užknerkė ant visos augyklos, kad ausyse suspengo. Tuomet pasipiktinus ėmė nepaliaujamai miauksėti, it išdėstydama visas savo problemas psichologui.

Vakarė lyg ir pajuto, kad kažkas ką tik įžengė į urvą, bet kadangi dvasia nenorėjo būti pastebėta, vadė jos ir nematė. Nusižiovavusi ėmė praustis leteną.

Šviesioji Plunksna pabudo ir pažvelgė į vadę.
-Laba diena,-laiminga pasisveikino ir pažvelgė į Blusių.-Manau šitas bus Blusius,-sumurmėjo ir sutraiškė kelias ant jo šokinėjančias blusas. Tuomet pažvelgė į jį.-Ar jis neturėtų pabusti?-sumurmėjo ir ėmė jį prausti. Pabaigusi arčiau prisitraukė katytę.-O tu graži....-nusijuokė ir lyžtelėjo jos galvą.

Juodoji Kryžė įžengė į augyklą nešdamasi nasruose tris peles.
- Labas, - pasisveikino su broliu prieš tai padėdama peles sau po letenomis. - Sveika, - pasisveikino su Šviesiąją Plunksna. Pastebėjo prie jos du mažus kačiukus. - Vadinasi tai tiesa? Jog vakar susilaukėte kačiukų?

Po kiek laiko Vakarė atsistojo ir ėmė rąžytis.
- Aš jau nebetrugdysiu jums ilsėtis ir eisiu, - sumiaukė valdovėms ir linktelėjusi joms bei savo buvusiai mokinei išėjo iš urvo.

-Labas.-pasisveikino.-Taip,-nusišypsojo Juodajai Kryžei.