Augykla

-Jis nusipelnė gyventi, ir aš tai jam įrodysiu. - sukniaukė.

-Tu nieko neturi jam įrodinėti. Jis turi tai įrodyti pat sau.-katė pradėjo valgyti grobį ir pašaipiai nužvelgė kačiuką.-Juodoji Liepsna, turi suprasti, kad už kitas kates jų gyvenimo nenugyvensi.

- Až suprantu, bet aš neesu toks kaip jūs ir kačiuko nepalieku likimo valioj. -Suburbėjo.

-Tu jį parvedei vidun į mūsų klaną. Davei jam ėsti mūsų sumedžiotą grobį, iš mūsų teritorijos. Padarei net per daug negu reikėjo. Visų kiemo valkatų neišgelbėsi.-ji ir toliau ramiai ėdė grobį, bet akys vis tiek pašaipiai žvelgė į kačiuką.

- Parvedžiau, nes jis grįnakraujis Upietis. Pats sumedžiojau tą grobį.

-Grynakraujis upietis? Iš kur žinai? Vien dėl to, kad mažas kačiukas tau taip pasakė?-katė kone juokėsi, aišku juokas nebuvo malonus. Pašaipus.

Katinas visai neisižeidęs toliau aiškinos.
- Tarp jo pėdų{pirštų?} yra upietiškų plevelių.

-Įsivaizduoji? O iš kur tu žinai, kad čia ne papraščiausia dvikojų valkatėlė iš upių krantų?-katė beveik baigė suėsti pelę.-Jeigu nori, tegul žudosi. Bet jeigu nors vieną dieną jis čia tupės bereiškmiškai dejuodamas ir toliau rydamas MŪSŲ grobį, prisiekiu, pati nepatingėsiu ir jį priskandinsiu. Laisvo laiko turiu net per daug.

Katinas tyliai sušnypštė.
- Jis turi grynakraujo Upės klano nario žymes. Aš pats tai įsitikinau.

Juodoji Kryžė atsisuko į Debesų Uodegą ir dustelėjo. Nenorėjo to pripažinti, bet šį kart su karės nuomone sutiko.
- Einu budėti, - suburbėjo ir išlindo iš augyklos.

Atėjo ir dar spėjo išgirsti Debesų Uodegos žodžius. Mirties pėdai Ungurys patiko, bet, kad ir kaip be būtų keista, nenoriai pritarė Debesų Uodegai. Tada padėjo Juodajai Liepsnai sumedžiotą pelėną ir žuvį. Nubėgo nieko nepasakiusi.

Katinas linktelėjo tada vėl atsisuko į Debesų Uodegą.
- Aš jį radau, apuostinėjau, jis neturėjo jokio kvapo. O jeigu žinai klano taisykles, tai reiškia, kad reikia pasiimti bekvapį kačiuką jeigu radai kurnors ir parnešti klanui,- Pakeltu balsu prieštaravo.- Jūs man nesutrugdysit jo globoti. Jis vertas gyventi. Ir po vieno mėnulio įsitikinsiu ar jis vertas likt klane ar ne. - Tada pasižiūrėjo į Juodaja Kryže. Suraukė antakius,- Nuo kada ji pradėjo būdėti? - Juodoji Liepsna nebekreipė į tai dėmesio ir pradėjo valgyti pelėną. Atsikandęs vėl pasižiūrėjo į Debesų Uodegą.
- Jau galit išeiti, padarykit kašką naudingo klanui, pavizdžiui raskit kačiuką, pamaitinkit klaną, pabūdėkit, padarykit ką nors iš mokinio į karį. Va, Mirties Pėda, ta jau vakar paruošiau. - Vėl pradėjo ėsti.

Mirties pėda atėjo ir atsitūpė.

-Kaip pelėnas?-paklausė.

- Skanu,- sučepsėjo. - Jaučiuosi kaip valdovė, man reikia mankštą padaryti, bet negaliu to kačiuko vieno palikti šitam urve.

-Teks,-sausai tarė.-Ne naujagimis. Arba tau reikės pasitikėti Debesų Uodega.-vyptelėjo.

- Na jau ne, Debesų Uodega negalima pasiklauti, nebetn kokiam naktiniam būdėjime. Tikrainei už ką, o kas bus jeigu ji sugalvos kačiuką paskandinti? - Katinas pastūmė maisto likučius.- Reikia nebent kokio patikimo kario arba mokinės kuri galėtu trumpam pasaugoti.

-Į mane nežiūrėk. Po to dar jei jis sumanys užsimušti, nesustabdysiu,-burbtelėjo.

Katinas atsiduso.
- Ar vadei pranešei, kad jis jau pasirengęs tapti mokiniu ?

-Taip, bet ji dar net neatsakė, ar jis gali pasilikti Upės klane. O Vakarės spausti negalima. Ji turi dar daug kitų reikalų. Atsakys, kai bus nusprendusi.

- Tai žinoma, bet ji juk vadė. Iki tol kol ji grįš reikės Ungurį sergėti. Arba jis rimtai nuspręs tapti kokia valkata ar vienišium.

-Galėčiau jį palydėti iki mūsų teritorijos galo, jeigu ką,-paslaugiai pasisiūlė.

-Dabar nereikia, visų pirmą reikia galiausiai įsitikinti ar jis nori iš čia išvykti, nors vakar norėjo labai. Šiandien jo nuomonė gal dar pasikeis.

-Tai panele valdove, jūs toliau čia kačiuositės, ar eisit treniruotis ir vietoj savęs pakviesite kokią nors katę, kuri mielai pasėdėtų su kačiuku?-ironiškai paklausė.

- Valdovė toliau kačiosis,- atsakė su megusta faceu.

-Sėkmės, valdove,-prunkštelėjo ir nuėjo.