Įėjimas

The member 'ChibiMonster' has done the following action : Veiksmai

'ŽVEJYBA' : 2, 1, 2, 1

Pagavęs dvi išlipo į krantą atsitūpė ir pradėjo ėsti.

(žinau, gi aš jūsų seklys)
Katinui sugurgė pilvas. Norėjo ėsti. Bet ne, niekur nesitrauks.

Baigęs ėsti užkasė kaulus ir askurinį kartą įbrido į upę ir pradėjo plaukti, pamatęs didelę lydeką su išskėstais nagais pradėjo mojuoti letenas.

The member 'ChibiMonster' has done the following action : Veiksmai

'MEDŽIOKLĖ' : 1

Nepagavęs išlipo į krantą nusipurtė vėl atsigulė, buvo patenkintas ir pavalgęs, tik jam nedavė ramybės valkata. Katinas žiūrėjo į akmenines brastas. "Kad tik valkata nepastebėtu jas"- pagalvojo. Bet jeigu ji taip išdįstu, katinas jį pultų.

(rmt? LOL)

Kačiukė atstriksėjo ir nepastebėjusi katino, šoko prie Juodosios Liepsnos.
-Ko neatėjai pas mane? - linksmai šypsodamasi, murktelėjo ji.

Katinas atsistojo.
- Negaliu dabar, gal geriau eik į vaistytojos urvą ten tau bus saugiau,- Miuaktelėjo.

Katinas iššoko iš medžio kai pamatė Plaštakę. Nusileido ant letenų.
- Oho, turite katytę, - sumurkė. - Kas jos mamytė?

- Nelysk prie jos,-sukniaukė Pragaro Paukščiui.

- Gi aš nieko nepadarysiu, tokiai mielai katytei, - atsiduso. - Kas jos mama? - paklausė vėl.

-Ugniaž...- susilaikė. - Koks tau skirtumas?

Išgirdęs, kad karys nepabaigė vardo kurį puikiai žinojo išsišiepė.
- Ugniažolė? - sumurkė. - UGNIAŽOLĖ? - laimingas sušuko. - Jos kačiukė? Tai yra.... mano.. ir jos, - laimingas pradėjo kalbėti. - O sakė, kad ji visus savo kačiukus nužudė... Kokia melagė... - šyptelėjo.

Juodoji PLiepsna sušnypštė, tada atsisuko į Plaštakę.
-Nekreipk dėmesio ką šita valkata sako.

Plaštakė išpūtė akis ir drebėdama prisispaudė prie kario.

Viskas. Dabar jis supyko. Kaukštelėjo dantimis. Sakys melą, sakys melą, jo dukrai... Nejaugi jo miela dukrytė patikės tuo... tuo.... bjauriu katinu? Jis nebelauks jau. Atsiminė brastas. Puikiai atsiminė. Netrukus jas pamatė (ne nu, bet rimtai jos apsemtos vos ne du mėnesius, o gal tris? Negalima šitaip) Perėjo jomis į kitą pusę.
- Nedrįsk meluoti mano dukrai, - išrėžė.

(Apsemtos , bet jos db kaip krantas, su srove.)

Katinas nustebo -"Negi ji gali būti tos valkatos dukra?"- Pagalvojo.
- Nedrįsk prie jos lysti, ji dar per maža sužinoti bjaurią tiesą,- Iskleidė vėl nagus ir bjauriai šnypštelėjo.

- Ji jau sužinojo tiesą, - sumurmėjo. - Kodėl kiši jai į galvą nesąmones? - paklausė. - kodėl? - sušnypštė.

-Aš jai tiesiai šviesiai nesakiau kad tu ne jos tėvas,- sušnypštė

- Sakei netikėti manimi, - piktai iškošė.

-Nes, pats nežinojau kad tai tiesa...- prisipažino. Tada atsisuko į drebančią katytę.- Bėk į vaistytojos urvą, viską paaiškinsiu vėliau,- miauktelėjo. Tada atisuko į Pragaro paukštį.

- jūs visi sakot netikėti manimi, - išrėžė. - Nevyk tos katytės iš čia, be to įleisk mane į stovyklą, - pasakė. - Man reikia pakalbėti.

- Negaliu, teks laukt vadės,- šnypštelėjo. Tada atsisėdo ir pradėjo judinti savo uodegą į visas puses- Juk nėra prasmės laukti, ji vistiek tavęs nepriims įstoti į upės klaną, - suurzgė.

- Priims ir dar kaip, - išrėžė. - Noriu būti šalia savo vaikų, - ištarė.

Plaštakė buvo per daug įbauginta kad išeitu, todėl dar labiau prisispaudė prie kario ir sutrikusi stebėjo katiną.