Įėjimas

Trenksmas nupėdino paskui.

Užuodusi nestiprų Trenksmo kvapą nusiprendė, jog jis bus su sese ir nubėgo į kitą pusę.

Grįžo į stovyklą.

Greitai perčiuožusi upę kačiukė drebėdama ir visa išbalusi grįžo į stovyklą.

Žaliažiedė tingiai atėjo prie įėjimo ir įsibėgėjusi perčiuožė per ledą. Neturėjo noro vaikščioti atsargiai. Viską norėjosi daryti greitai, nors ir nebuvo pavargusi. Perčiuožusi ledą nuėjo.

________

Grįžo su pelėnu ir nutapeno link grobio vietos.

Karys grįžo į stovyklą su paukščiu nasruose.

Keiswindra rašo:

(Iki ;D buvo smagu vėl kartu pasirašinėt normaliau xD Gal kada vėl susimetam ,kokiai iškylai? :DDD)

[Man irgi, faina kaip ir anksčiau. ;DD Joo, būtinai. :3]

Vakaro Žvaigždė, kadangi nebudėjo niekas iš karių, visą naktį buvo sargyboje. Jai patiko prisiminti karės laikus ir negalvoti, kad jau yra sena.
Ryte katė nupėdino į savo urvą.

Vakare nupėdino į savo urvą.

Atbėgusi prisiminė, kad jai reikia pažymėti teritorijas, tad nubėgo.

---------------

Grįžusi nubėgo iki grobio duobės.

Lava atejusi atsitupe ir zvelge i tolius.

Žaliažiedė lėtai atitipeno ir atsitūpusi ėmė laukti mokinio.

Atėjęs atsitūpė priešais Žaliažiedę ir stengėsi išlaikyti normalią veido miną. Tada pažvelgė į užšalusią upę ir nustebo. Pirmą kartą tai mato. Tada vėl atsisuko į Žaliažiedę.
- Na? Tai mokysimės ką nors ar ne?- kiek piktokai, bet stengėsi draugiškai atsakyti.

Žaliažiedė nužvelgė jį piktu žvilgsniu, įspėjančiu, kad laikytųsi elgesio taisyklių. Ryt reikės jam jas išvardyti, nes jau visai išpaiko. Žaliažiedė labai nemėgo kai mokiniai taip elgėsi, bet nekaltino Šaltapėdžio. Nors jis jau ir nešviežias mokinys, bet taisyklių dar nebuvo pravedusi.
- Laikyk tinkamą toną, drąsuoli, antraip penkiasdešimt šuoliukų už kiekvieną išsišokimą. Dabar klausyk įdėmiai ir ištempk ausis. Pereiti ledą gali įvairiai, tam net nereikia didelių žinių, bet aš, kaip Tavo mokytoja, norėčiau, kad viską žinotum. Tai visai paprasta, bet turi būtinai įsiklausyti. Eidamas per ledą turi išgirsti ar jis lūžta ar ne. Jei išgirdai, galbėkis, kapanokis kiek gali. Iš pradžių lėtai užlipk ant ledo ir išleisk nagus, kad prisilaikytum nepaslydęs ir laikytum liksvarą. Stenkis kuo slipniau minti ant ledo ir eik lėtai, mažais ir paprastais žingsniukais,- Žaliažiedė atsistojo ir perėjo ledą,- Na, o dabar Tu.

Šaltapėdis labai supyko ant mokytojos viduje, bet nieko nesakė. Priėjo prie ledo ir darė taip, kaip Žaliažiedė pasakė. Užlipęs išleido nagus ir įsiklausė į aplinką. Tada ėmė žengti lėtus, slipnus žingsnius, bet išgirdo šiokį tokį garselį ir ėmė greitai šuoliuoti ledu. Silpnais ir staigiai žingsniais. Aišku neišvengė slystelėjimų, bet perėjo ledą saugiai ir atsistojo prie Žaliažiedės.
- Na kaip?- pasiteiravo mokinys.

Žaliažiedė linktelėjo.
- Kai ėmei greičiau judintis, buvo labai gerai, tik būtų puiku, kad kitą kartą neslidinėtum,- vos šyptelėjo,- Na, o dabar eime mokintis teritorijų ir kvapų,- Žaliažiedė pašiaušė kailį ir atsistojusi nubėgo. Karts nuo karto pažvelgė atgal ar Šaltapėdis seka ir ar jam viskas gerai.

Trenksmas atpedino cia bet isvydes sese sustingo kaip ibestas.

Šaltapėdis linktelėjo ir nusekė mokytoją.

Atėjusi sustojo prie Trenksmo.
-Kur mes einam?-Paklausė Žiedadulkė.

Pasipurtes Trenksmas uzlipo ant ledo ir jau beveik gerai perejo leda. Atsidures kitame krante ilindo i savo nameli Banana ir eme laukti kok ateis Ziedadulke.

Karė atsargiai perėjusi ledą nuėjo į Trenksmo namelį ir prisiglaudė prie jo.

Trenksmas tyliai murke ir meldesi kad dabar negriztu sese.

Karė taip pat murkė. Ji lyžtelėjo švelnų Trenksmo kailį. Ir toliau murkė.

Katinas galiausiai nusiziovaujo ir susiraites i kamuoliuka namelyje uzmigo.

Šaltapėdis visas nuvargęs, nusiverkęs ir be galo išsinervinęs pagaliau grįžo. Sustojo prie ledo ir labai rimtai abejojo ar pajėgs jį pereiti nepaslysdamas. Bijojo padaryti klaidų, antraip Žaliažiedė dar lieps daryti kažkokių beprotiškų užduočių. Sustojo.

Žaliažiedė nesuprato kodėl Šaltapėdis sustojo, todėl pastūmė jį į priekį.
- Eik,- sušnibždėjo.