Įėjimas

Dyglys atėjęs pamatė Trenksmą. Kažką sumurmėjęs sukniaukė.
- Tik pabandyk susirgti. Kaulų nesusiringsi , - grasino jam.

Žaliažiedė ėjo pro įėjimą. Norėjo kuo greičiau pamedžioti ir užsiimti su mokiniu. Tada pamatė Trenksmą vieną, visą nusiverkusį. Priėjo ir atsitūpusi paklausė:
- Kas nutiko, Trenksme? Su Žiedadulke susipykai?

Karys krūptelėjo, kai išvydo šalia sesę. Nė nesitikėjo, kad ji ateis čia.
- Ne... tai dėl sapno...- šiaip ne taip išlemeno jis.

Dyglys tik prunkštelėjęs pauodė orą. Šoktelėjęs į vandenį nuėjo.

- Sapno? Kas, Trenksme, kas?!- sutriko katė, o tada sušnibždėjo ausin,- Gal motiną ar tėvą sapnavai? Ką Tau jie perdavė?

- Deja... nesapnavau nei tėvo, nei motinos...- kalbėjo tyliai,- sapnavau tave, bet tu sapne sakei man, kad...- ir užsikirto.

Žaliažiedė nurimo, bet tada vėl suprato seną Trenksmo bėdą. Deja, ji nieko negalėjo padaryti.
- Trenksme, tai tik sapnas. Ir bet kokiu atveju Tau nereikėtų dėl tokių dalykų verkšlenti. Tu karys ar kačiukas?

- Bet tas sapnas buvo visiškai tikroviškas... sapne tu... tu sakei... kad... kad... manęs nebekenti, aš tau nebesvarbus ir... ir daugiau niekada nebenori manęs matyti...- tada jis užsidengė letenomis veidą ir vėl pradėjo tyliai verkti...
Kiti kariai iš jo tik pasijuoktų, kad jis toks... Ne toks kaip visi ir per daug jautrus...

Mokinys bėgo ir buvo labai įsibegėjas tad netyčiomis atsitrenkė į savo mokytoją.

Žaliažiedė kepštelėjo Trenksmui letena per galvą.
- Nu baik! Iš kur tokias nesamones trauki? Neverk, nes atrodai juokingai,- šnibždėjo ji ir žvalgėsi kitų karių. Nenorėjo, kad jie prisigalvotų kvailų dalykų apie juos. Staiga pajutus trinktelėjimą pašoko ir atsisukusi pamatė Šaltapėdį.
- Ak Tu, dykaduoni, kur vakar buvai?!

-Atsiprašau, vakar užsisvajojau.-Pasakė ir nudelbė galvą.

Trenksmas nustojo verkti. Tačiau dabar dar labiau ėmė kalenti dantimis ir drebėti iš šalčio.

- Dabar Tau bus riesta. Palauk čia,- sušnypštė Žaliažiedė mokiniui. Atsisuko į Trenksmą.
- Trenksme, būk naudingas ir ką nors nuveik arba pailsėk. Atrodai tragiškai, visas sustiręs. Bėk pavalgyt ir pas vaistytoją, kad duotų žolelių, o aš su Šaltapėžiu eisim mokintis,- Atsisuko ir piktai nužvelgė mokinį.

-Ko mokinsi?-paklausė nedrąsiai.

Dyglys visas putodamas iš pykčio parplaukė.

Trenksmas susigūžė, bet niekur nėjo iš čia. Aišku, norėjo, bet kažkodėl nėjo.

Mokinys atsisuko į Trenksmą.
-Ar viskas gerai?-Paklausė Šaltapėdis.

- Pamatysi. Visų pirma, tai turėtum žinoti kaip išeiti iš stovyklos, todėl pirmai pamokai mokinsimės plaukti. Dabar penkiasdešimt šuoliukų ir tris kartus aplink stovyklą apšilimui. Marš!- atsisuko į Trenksmą,- Pasistenk savimi labiau rūpintis,- ji sumurkė ir lyžtelėjusi jo nosį žiūrėjo į mokinį.

Trenksmas pasisuko į mokinį. Norėjo pasakyti jam kąnors, bet negalėjo, it būtų kas užčiaupęs burną. Tada linktelėjo sesei ir šiaip ne taip šyptelėjo. Nors buvo visiškai sušalęs ir drebėjo, norėjo ką nors sužvejoti. Įkišo leteną į beveik ledinę upę ir bandė sugauti žuvį.

The member 'PerkuNaS' has done the following action : Veiksmai

'ŽVEJYBA' : 2, 2

Sugavęs dvi žuvis lėtai nutapeno link grobio duobės.

[nuo kada katės šokinėja?!]

Mokinys pradėjo bėgti ratus apie stovyklą.

( Nuo dabar 'DD)
- Nepamiršk šuoliukų!- sušuko mokiniui pavymui.

[nujuokauk mes netriušiai]
Apibėges ratus paslydo ir įkrito į upę. Jis pradėjo makaluoti visomis kojjomis ir išties šiek tiek plaukė kai šiaip ne taip išplaukė, atsitūpė ant kranto ir nusipurtė vandenį.

( Tiesiog daryk ką sakau, gerai?)
Žaliažiedė neištvėrė ir kepštelėjo nepaklusniam ir tinginiui mokiniui su letena per snukį.
- ŠUOLIUKAI!- su6uko ji, nors kiek džiaugėsi, kad mokinys bent jau nuo kranto atsikapstyti moka.