Šlaitas - Praėjiams į vėjo kalnus

Katė atėjo ji ėmė laukti savo mokinės Baltapėdės kuri turi tuoj ateiti. Belaukdama ji pauostė orą ėmė sėlinti ir greit sumedžiojo pelę. Po to vėl ėmė laukti savo mokinės.

Baltapėdė atbėgo nešdama savo pelę. Numetus grobį ant žemės ji pažvelgė aukštyn į kalnus.
-Tai čia Vėjo kalnai?

- Taip. Čia jie. O dabar eime į daubą.- ji pasiėmė pelę ir nuėjo.

Baltapėdė pasiėmė pelę ir nuėjo paskui.

Smėliadryžė nubėgo šlaitu žemyn.

Upės Siela atėjo ir nužvelgė visą Vėjo kalną.

Ji nubėgo.

Samana nusileido šlaitu žemyn.

Baltapėdę užaugino tėvai , visko išmokė , ko reikia. Ji atsiduso - dabar ji jau karė Baltaširdė. Karė užlipo ant šlaito ir apžvelgė visą vėjo kalną. Ji pradėjo bėgti link Perkūno klano.

Laukinė Iltis sunkiai nusileido šlaitu.

Vakaro ašara iš paskos. Ją kamavo mintis, kad paliko savo kačiuką be priežiūros.

Kriaušės Pėda nusileido šlaitu.

Vakaro ašara nusileido nuop šlaito ir nubėgo vėjo teritorijos link.

Laukinė Iltis patraukė link upės klano teritorijų.

Katytė užlipusi kalnu nubėgo link Upės klano.

Žvaigždėtauodegė ilgai prabuvusi vėjo kalnuose visko gerai išmoko iš nepažįstamos katės , kuri visko išmokė Žvaigždėtauodegę visų vaistymo sugebėjimų. Nieko nelaukusi , ji patraukė į savo išsvajotajį Perkūno Klaną.

Sutema atsisėdo ant šlaito ir žvelgė tolį kur kadaise pradingo mama.

Lašapėdis atėjo. Jis keistai pažvelgė į nepažystamą katę.

Sutema pastatė ausis ir prisimerkė, bet tada nežmoniška galia ją privertė bėgti atgal į urvą.

katinas sumišęs nuėjo.

Atejo ir eme zvalgytis margakailes.Taciau jos nebuvo tad ji nuejo.

Ji atbėgo.

Jis atejo ir atsistojo uz liepsnasirdes.

Ji kilstelėjo galvą.

-Sveika,-sumurke katinas.