Stovyklos vidurys

Katytė pikta nukėblino.

[bluewave, einu pas pabaisas .D]

(Taip greit? .D)
Vaistytoja urgzdama nusliauze i savo urva.

Audra kažką sumurmėjo ir nuėjo.

Mokinys nesulaukęs atsakymo niursgėdamas nutapeno.

Mokinys atėjęs atsigulė ant pilvo ir pradėjo ėsti žuvį. Baigęs padėkojo Žvaigždės klanui ir uškasė kaulus. Jam buvo nuobodu, tad jis nusprendė pasimankštinti. Trenksmapėdis atsistojo ir pradėjo rąžytis. Ištiesė dešinę galinę koją tada kitą, gyliai ikvepė ir ištiesė abi vienu metu priekines kojas. Katinėlis pradėjo bėgti, jis pabėgo kelis ratus ir pradėjo darti atsispaudimus. Poto pradėjo daryti atsilenkimus. Baigęs atsiduso ir tingiai atsigūlė ant žolės. Padėjo savo galvą ant letenų su atmerktom akim stebėjo plasnojantį drugelį, kuris skraidė nuo vieno dobilo iki kito. Trenksmapėdis užisimojo savo letena į drugęlį. Jis priplojo drugelį prie žemės, katinėlis pristūmė jį prie saves ir patraukęs leteną stebėjo jo spalvų įvairovę. Bežiūrėdamas užsnūdo.
-------
Kitą rytą katinėlis išbėgo pamedžioti.

Lapų Šnaresys nuėjo.

Trenksmapėdis atėjo ir atsitupė ir pradėjo laižytis drėgną kailiuką.

Mokinys pagaliau išėjo apsižvalgyti.

Trenksmapėdis atsistojo ir išėjo.

Audra atsitūpusi stovyklos viduryje ėmė urgzti ant bala žino ko.

Sidabro Letena atsekes is paskos mokytojai, tyliai priselino prie jos ir atsitupe salia.
-Gal... Kehm... Galeciau gauti pamoka?

Audra visai pamiršo, kad vaistytojos urve paliko žuvį ir pelę.
- Kai tik atliksiu klano darbus, - suniauzgė ir pasišalino.
---
Katė grįžo į stovyklos vidurį.

Trenksmapėdis atėjęs nuėjo šiek tiek toliau nuo mamos, atsitupė ir pradėjo ėsti vandens žiurkę.

Šaltoji Pėda atėjo. Buvo susinervavęs, todėl jį dabar išgelbėtų tiktai pamoka.

Trenksmapėdis pabaigė ėsti vandens žiurkę, tad padekojo Žvaigždės klanui ir pakasė kaulus. Mokinys atsistojo pasisveikino su Šaltaja pėda ir nutapeno link įėjimo. - Pasitiksiu vadę po Gauruotosios Letenos pamokos.- galvodamas nuėjo...

Sidabro Letena pazvelge i mama.
-Jau?

Audra linktelėjo.
- Išmokysiu sėlinimo ir medžioklės teorijos, - kniauktelėjo. - Norint tinkamai sėlinti reikia pritūpti, bet taip kad užpakalis būtų su lig galva. Uodega nuleisti, bet žemės nešluoti, o svorį perkelti į galines letenas, kad judėtum tyliai. Pabandyk.

Sidabro Letena prisiglaude prie zemes, taciau jos neliete niekuo kitu, tik letenomis. Jis nuleido galva ir uzpakali, uodega nuleido taip, kad ji vos vos kybotu virs zemes. Suglaude ausis, nes jos su savo plauku kuoksteliais tarsi radarais kybojo ore. Tuomet eme letai tykinti link mokytojos.

Audra įdėmiai stebėjo mokinę ir bandė prie ko nors prisikabinti.
- Tyliau, visai nesistengi, grobis tave išgirs, - sukniaukė.

Mokinys pasistenge selindamas skleisti maziau garso suglausdamas pedu pirstus ir stengdamasis pedas deti ant zemes lengviau ir leciau.

- Svorį perkelk į galines letenas, judi kaip antinas, - suburbėjo Audra sukdama ratus aplink Sidabro Leteną.

Katinas pasistenge ir perkele svori i galines kojas.

Audra toliau prisimerkusi tyrinėjo mokinį.
- O dabar dešimt ratų sėlindamas aplink mane, - suniauzgė ir atsisėdo.

Sidabro Letena pradejo selinti ratais aplink mokytoja, stengdamasis neperkelti svorio i priekines kojas ir islaikyti uzkali ir galva viename lygyje.

Mokinys priėjo arčiau Audros.
- Galiu dalyvauti pamokoje?